Jeigu kas paklaustų, ar Lietuvoje yra tokia vieta, kur galima nusipirkti viską, ko tik užsigeisi, atsakymas būtų trumpas – tai Rietavo turgus.
Visi keliai veda į Rietavą
Ištisus metus kiekvieną sekmadienio rytą važiuojant iš Rietavo Plungės link, į kairę nuo kelio per savaitę merdinti pieva pražysta visomis įmanomomis spalvomis, kvapais, garsais ir vilioja žmones ne tik iš visos Vakarų Lietuvos, bet ir kitų šalių.
Ne vienam klaipėdiečiui Rietavo turgus yra tapęs didžiojo apsipirkimo vieta. Ir pirmą kartą atvykęs žmogus nepasiklysta, nes jį pasitinka turgaus schema, pagal kurią nesunku orientuotis.
Čia niekas nenustemba išgirdęs latvių kalbą, rusiškai moka kiekvienas prekeivis, nes dažną kartą jiems tenka bendrauti su kazachais ir uzbekais. Žemaitį pirkėją ar pardavėją pažinsi ne tik iš tarmės, bet ir šmaikštumo.
Kad ir kiek prekeivių susirinktų parduoti savo prekes, Rietavo turguje vietos atsiras kiekvienam. Kas sekmadienį čia dirba apie tūkstantis prekijų.
Šurmuliuoja tik pusdienį
Visais metų laikais turgus atbunda apie penktą ryto. Tada pradeda rinktis prekeiviai. Pirkėjams patogiausias laikas – aštunta valanda. Apie antrą dienos jau mažai ką čia berasi, pirkėjai baigia išsiskirstyti, o pardavėjai jau kraunasi daiktus į mašinas.
Didžiausią plotą užima drabužių, sendaikčių zonos. Rietavo turguje galima nusipirkti sodinukų, gėlių, dėvėtų drabužių, avalynės, buitinės, žemės ūkio technikos, gyvūnų, automobilių, mėsos gaminių, žvejybos įrangos, santechnikos prekių. Viską būtų sunku ir suminėti.
Didžiausias prekeivių ir pirkėjų antplūdis turguje jaučiamas prieš Velykas ir vėlų rudenį, kai prasideda prekybinė Kalėdų karštinė.
Žemaitiškai – armėnišku akcentu
Kelios valandos besižvalgant į prekių margumyną prabėga akimirksniu. Kas gaili laiko valgymui, kone ant kiekvieno kampo gali nusipirkti bandelių su įvairiausiais įdarais.
Tie, kurie užklysta į pačią turgaus gilumą, nustemba užuodę gardų kepamos mėsos kvapą. Po stogine, virš kurios puikuojasi klaipėdiečiams pažįstamas užrašas "Araratas", egzotiškos išvaizdos vyras ant žarijų kepa šašlykus.
Kai sužvarbusios rankos nebesugraibo metalinių litų, o nušalusių kojų nebejauti, armėnas Žilbertas Melkumyanas pataria suvalgyti lėkštę chašlamos. Tai armėniška labai aštri, kaipmat sušildanti sriuba, virta su jautienos kauliukais ir ypatingais prieskoniais.
Tik "Klaipėdos" žurnalistams Žilbertas išdavė paslaptį, kodėl tokie gardūs jo kepti šašlykai. Ogi kepa ant obelų malkų žarijų. Vyras prasitarė, kad ypatingų šeimos švenčių progomis jo tėvynėje tam naudojamos vynmedžių malkos. Mėsos raugimo recepto armėnas neišduoda – tai šeimos relikvija.
Jau du dešimtmečius su žemaite žmona Irena gyvenantis Žilbertas tikino puikiai suprantantis lietuvių ir net žemaičių kalbą. "Douk pėnkis litus, enu nomei", – žemaitiškai su armėnišku akcentu savo sugebėjimą susikalbėti demonstravo virėjas.
Čia pat už "Ararato" skelbimas praneša, kad iš čiaupo galima nemokamai įsipilti geriamo vandens.
Siūlo ir ragus draugui
Margame turgaus šurmulyje galima išgirsti, kaip prekeiviai giria savo prekę.
"Jus, ponia, šitas paltas labai atmuša", – ryškiaspalvį paltą besimatuojančią apkūnią moterį tikino apsukri pardavėja.
"Pirkite, pone ragus. Labai geri. Tikro briedžio. Superinė dovana draugui arba kambarį pasipuošite", – siūlė savo prekę moteris.
O kai kurių prekių nė girti nereikia. Dvi svogūnų galvos svėrė beveik pusantro kilogramo. Tokiai prekei nė reklamos nereikia. Skara apsigaubusi moteris čiupinėja ir netiki: "Negi per vieną vasarą tokia užauga? Iš sėklų, sakai? Nu nemačiau dar tokių, už obuolį didesni. Ir saldūs, sakai? Tada duok kokius penkis".
Daugiausiai nuostabos ir susižavėjimo sulaukia parduodantieji sendaikčius. Veikiančią retro stiliaus radiją dažnas apkalba – ir jo mama ar močiutė tokią turėjusi, tik išmetė, kai tobulesnės atsirado. Ne vienas vyras gundytųsi pirkti, juolab kad namie dar guli vinilinių plokštelių krūvelė, bet bijo sutuoktinės – bars, nes vietos daug užima.
Kol "Klaipėdos" žurnalistai vaikštinėjo po turgų, fotografo prekeiviai penkiskart klausė, kiek kainuoja fotoaparatas. Juokaudami siūlė parduoti savąjį, gyrėsi tokį pat neseniai pardavę kur kas pigiau.
Veikia jau 20 metų
Vaikštinėdamas po turgų pasijunti patogiai ir net saugiai. Pačiame centre – banko "Snoras" skyrius, o arčiau išėjimo stovi namelis su užrašu – policija. Čia dirbantiems pareigūnams darbo netrūksta, bet dažniausiai dėl smulkių bėdų: kišenvagiai ištraukia piniginę, automobiliai vienas kitam apibraižo šonus, kokį seną daiktą nusipirkęs žmogus piktinasi, kad pirkinys neilgai tetarnavo.
Tame pačiame namelyje ir turgaus šeimininkas – direktorius Zigmonas Dirvonskas priima interesantus. Turgus turi 23 etatinius darbuotojus.
Nemažas būrys Rietavo gyventojų dirba pas prekeivius pagalbiniais darbininkais. Apie 20 metų veikiantis turgus Rietavo miesteliui – tikras išganymas. Vietos žmonės čia ne tik prekiauja, bet ir randa kitokio darbo.
Šuniukai: iš turgaus namo galima grįžti ir su mielu augintiniu.
Retro: savo pirkėjo laukia keraminė lėlė ir XIX amžių menantis vežimėlis.
Mėgėjams: dirbtiniu tigro kailiu išpuoštas motociklas traukia ir nevairuojančio žmogaus akį.
Simbolis: koks turgus be riestainių: vaniliniai, arbatiniai, su aguonomis – visi už vieną kainą.
Reklama: dailios kojinaitės ant dailių kojyčių – akių lygyje.
Naujausi komentarai