Buvusių sutuoktinių Michaelio ir Ingos Rinau susitikimas antstolio kontoroje moteriai sukėlė neviltį, o vyras iš jo išėjo kupinas optimizmo.

Derėjosi be liudininkų

Vakar antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje uostamiestyje vykusio susitikimo metu tikėtasi aptarti, kaip pusketvirtų metų poros dukra Luisa bus perduota tėvui.
Vokietijos pilietis M.Rinau į susitikimą atėjo likus kelioms minutėms iki sutartos valandos. Klaipėdietės I.Rinau teko laukti dar valandą. Kodėl vėlavo, moteris nepasakė.
Susitikime be buvusių sutuoktinių, antstolio, dalyvavo ir M.Rinau advokatas Jonas Kiauleikis, šįkart atlikęs ir vertėjo funkcijas, Vaikų teisių apsaugos tarnybos viršininkė Gražina Aurylienė ir inspektorė Zita Žilienė.

Pokalbis už uždarų durų truko ilgiau nei tris valandas. I.Rinau keliskart buvo išėjusi į kontoros priimamąjį pakalbėti telefonu. Moters nuotaika rodė, kad reikalai krypsta ne jos naudai.

Pusdienį pramogavo kartu

Po susitikimo mergaitės tėvas neslėpė džiaugsmo. „Pagaliau žengtas mažas žingsnelis į priekį. Sutarta, kad galėsiu bendrauti su dukra ir tai mus suartins. Aš esu suinteresuotas, kad vaikas būtų kuo mažiau traumuojamas“, – kalbėjo M.Rinau.
Susitikimo išvakarėse buvę sutuoktiniai ir jų dukra buvo susitikę Vilniuje. Pusdienį jie kartu vaikščiojo po miestą, pietavo, pramogavo. I.Rinau pasakojo, kad tėvas mažylę nešiojo ant pečių. Nesuprantančios vokiečių kalbos dukros bendravimą su tėvu lengvino mama, kuri vertė jų pokalbį.

M.Rinau neslėpė, kad namo į Vokietiją ketina grįžti su dukra. Kiek laiko užtruks Lietuvoje, M.Rinau nesakė. Akivaizdu, kad vyras ketina pripratinti dukrą prie savęs, išmokti su ja bendrauti.

Vaikų teisių gynėjos džiaugėsi, kad Luisos tėvai bendravo mandagiai ir stengėsi ieškoti abiem priimtino susitarimo. Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojos pasiekė, kad protokole būtų užfiksuota, jog tėvas susitikinės su dukra tol, kol jų bendravimas taps galimas nedalyvaujant mamai. Kad mergaitė gali iškeliauti su tėvu ir išsiskyrimas netaps jai nepakeliama psichologine trauma, turės konstatuoti vaikų psichologas.
Susitikimo metu susitarta, kada ir kiek tėvas galės bendrauti su dukra šio atvykimo metu.

Buvę sutuoktiniai susitarė, kad apie konkrečius susitarimus viešai nebepasakos, tad kiek laiko Lietuvoje M.Rinau ketina pabūti, nepasakė nė vienas jų.

Mano, kad augins pamotė

I.Rinau po susitikimo sakė esanti prislėgta ir nusivylusi. Buvęs sutuoktinis esą neketina nusileisti nė per nago juodymą.

„Jokio kompromiso neįvyko. Jis, kaip ir anksčiau, užsispyręs ketina dukrą išvežti į Vokietiją ir auginti ją be mamos. Nesuprantu jo logikos. Jis neturi nei tėvų (abu mirę), nei kitų vaikų. Tačiau apsigyventi Lietuvoje ir čia matytis su vaiku nesutinka. O aš, turėdama tėvus, būdama atsakinga dar ir už sūnų, turiu važiuoti į Vokietiją ir tenkinti jo reikalavimus. Tai nepanašu į geranoriškumą. Kas ten augins dukrelę? Juk tėvas dirba. Negi svetima moteris? Manau, tai buvusio vyro kerštas man“, – kalbėjo I.Rinau.
Moteris prasitarė neleidžianti sau silpnumo akimirkų ir neverkianti, nes niekam kitam neliktų nei jėgų, nei laiko.

Kada įvyks kitas tėvo ir dukros susitikimas, moteris nesakė, laikydamasi duoto pažado neskleisti žinių apie pasiektus susitarimus.

Paklausta, kaip mano, ar jai pavyks išlaikyti dukrą, I.Rinau, kaip ir anksčiau, sakė neįsivaizduojanti išsiskyrimo su vaiku. Moteris atkakliai kartojo, kad dar ne visos teisinės galimybės išlaikyti dukrą išsemtos ir tvirtino nematanti jokio šanso pačiai su vaikais vykti į Vokietiją.

Praeiviai palaikė motiną

Prie antstolio kontoros nuo pat ryto būriavosi pulkas žurnalistų. Tai sukėlė ir praeivių domėjimąsi. Keli garbaus amžiaus klaipėdiečiai kantriai laukė, kol baigsis susitikimas. Visi jie nuoširdžiai palaikė I.Rinau.

Viena moteris neslėpdama emocijų tvirtino galinti daug ką paaukoti, kad tik mažoji Luisa Rinau nebūtų išvežta į svetimą kraštą ir, turėdama mylinčią mamą, nebūtų priversta gyventi su pamote.