- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Pirmosios dvi operuotos pacientės Sigita (pirma iš dešinės) ir Regina Stefanija, prieš išvykdamos namo, įsiamžino su gydytojais.
-
Pirmąją robotinę operaciją stebi miesto meras Vytautas Grubliauskas.
-
Pirmąją roboto asistuojamą operaciją atlieka prof. N.E.Samalavičius.
-
Antrajai roboto asistuojamai ginekologinei operacijai ruošiasi Akušerijos ginekologijos departamento vadovas Raimondas Šiaulys ir operacinės slaugytoja Roma Venskutė.
-
Anesteziologijos reanimacijos skyriaus vedėja Renata Paškevičiūtė ir jos pavaduotoja gydytoja anesteziologė reanimatologė G.Klimavičiūtė.
-
Robotinė chirurgija – jau ir Lietuvoje
Specialūs instrumentai, pritvirtinti prie roboto rankų, leidžia atlikti plačios amplitudės judesius, padidintu vaizdu su erdviniu (3D) matymu aprūpinta sistema leidžia atlikti juos tiksliau.
Ši įranga turi kelias labai svarbias technologines inovacijas: akies obuolio judesiu valdoma kamera pagerina operacijos tikslumą ir palengvina darbą ir chirurgui, ir jo asistentui.
Skirtingai nuo prieš tai buvusios robotinės įrangos, chirurgas, operuojantis padedant konsolei, gali jausti prisilietimą prie kietesnių audinių ar struktūrų, o tai daro operacijos pojūtį labai panašų į įprastos chirurgijos, sutrumpėja mokymosi kreivė.
Pilvo chirurgijoje robotine įranga galima atlikti iš principo visas operacijas, literatūroje gausu duomenų apie platų jos pritaikymą. Tačiau atliekant pagrindines pilvo chirurgijos manipuliacijas – tokias kaip, pavyzdžiui, tulžies pūslės pašalinimo ar išvaržos likvidavimo (jos, žinoma, sėkmingai atliekamos ir su robotu), kol kas aiškūs robotinės chirurgijos pranašumai neįrodyti. Be to, šias operacijas galima gana kokybiškai atlikti kitu mažai invazinės chirurgijos būdu – laparoskopiškai.
Kadangi robotinė įranga užtikrina puikų operacinio lauko matymą, judesių ir audinių mobilizacijos tikslumą, natūralu, kad didžiausias privalumas yra atliekant onkologines operacijas, ypač tas, kur šalinant organą su naviku bei visus artimojo metastazavimo audinius – kraujagyslinį ir limfatinį baseiną – yra sudėtinga operacijos zoną pasiekti atviros ar laparoskopinės chirurgijos metu. Tad ypač ši chirurgija pasiteisino operuojant pacientus, sergančius tiesiosios žarnos vėžiu.
Moterų dubuo yra anatomiškai platesnis, o operuojant vyrus, ypač turinčius antsvorį, kokybiškai atlikti tiesiosios žarnos vėžio operaciją yra sudėtinga. Neretai iki operacijos taikoma spindulinė terapija, kuri daro šio organo ir jį supančių audinių pašalinimo operaciją tik sudėtingesnę. Tad netrukus pasirodė duomenų, kad robotinės chirurgija padeda išsaugoti mažojo dubens inervaciją, dėl to šlapinimosi ar lytinės funkcijos sutrikimai po robotinių operacijų, lyginant su kitomis, yra retesni.
Praeitais metais pasirodė pirmasis klinikinis tyrimas, įrodęs, jog po robotinių tiesiosios žarnos vėžio operacijų pacientai gyvena ilgiau, yra didesnė pilno pasveikimo tikimybė bei retesni ligos recidyvai. Todėl Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pirmoji operacija ir buvo atlikta dėl tiesiosios žarnos vėžio.
Robotinė chirurgija ginekologijoje
Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos - ginekologijos departamento vadovo gydytojo akušerio ginekologo Raimondo Šiaulio, dauguma ginekologinių operacijų – tai operacijos, atliekamos moters mažajame dubenyje. Tai sunkiau prieinama moters kūno sritis, atliekant sudėtingas ginekologines operacijas, ypač dėl onkologinių susirgimų.
Robotinės chirurgijos įdiegimas ligoninėje, atliekant ginekologines operacijas, tai esminis proveržis gydant ginekologines ligas operaciniu būdu. Ši technologija turi didelių privalumų lyginant su „atviru“ ar endoskopiniu būdu atliekamas operacijas – mažėja pooperacinių komplikacijų, geresni sveikimo rezultatai.
Robotinė chirurgija leidžia lengviau pasiekti sunkiausiai prieinamas dubens struktūras, atlikti radikalias, bet kartu mažojo dubens nervus ir kitus audinius išsaugančias operacijas. Tai labai svarbu operuojant pacientes, sergančias gimdos, gimdos kaklelio vėžiu.
„Be to, dėl stabilios vaizdo kameros ir to, kad ją valdo pats chirurgas, daugiapakopės robotinės įrangos saugumo sistemos visus veiksmus galima atlikti preciziškai tiksliai ir kartu saugiai ligonei. Jau atliktos operacijos, panaudojant robotinę chirurgiją, pacientėms, sergančioms įvairia gimdos ir gimdos kaklelio patologija. Jų pooperacinė savijauta gera, išrašytos tolesniam ambulatoriniam gydymui“, – reziumavo gydytojas.
Palankiausia urologijai
Klaipėdos universitetinės ligoninės Urologijos skyriaus vyresnysis gydytojas Marius Jasėnas pasakojo, kad urologija yra viena iš medicinos sričių, kurioje robotinė chirurgija pritaikoma plačiausiai.
Ši chirurgija leidžia efektyviau pašalinti inkstų auglius, atliekant nefrektomiją ar dalinę inksto rezekciją, išsaugant kaip galima daugiau sveiko inksto audinio; atlikti pieloureterinio segmento plastiką, esant šlapimtakio pieloureterinio segmento susiaurėjimui ir išplėstam inkstui; šalinti šlapimtakio akmenis, kurių negalima operuoti endoskopiškai; atlikti šlapimo pūslės šalinimo operacijas dėl vėžio (cistoprostatektomijas).
Ypač dažnai robotinė chirurgija taikoma radikaliam prostatos vėžio gydymui. Lietuvoje prostatos vėžys kasmet nustatomas apie 2 500–3 000 pacientų (1/3 visų naujai nustatomų vėžinių susirgimų), dėl to ypač svarbu kuo efektyviau jį gydyti – atliekant minimaliai invazyvias operacijas su kuo mažesnėmis pooperacinėmis komplikacijomis ir geresniais ilgalaikiais rezultatais.
„Robotine radikalia prostatektomija galima pasiekti geresnių vėžio gydymo rezultatų, efektyviau šalinant piktybinį susirgimą, išsaugoti nervus ir kraujagysles dėl geresnės trimatės vaizdo kokybės ir priartinimo, naudojant lanksčius, plačios amplitudės instrumentus. Todėl šios intervencijos metu, lyginant su įprasta laparoskopine ar atvira prostatektomija, mažesnis komplikacijų dažnis (nukraujavimas, pooperacinis skausmas), didesnei daliai pacientų išsaugoma erekcija, geresnis šlapimo sulaikymas.
Vyrai praleidžia trumpesnį laiką ligoninėje (hospitalizacijos laikas 2–3 dienos) ir gali greičiau atgauti normalų fizinį aktyvumą – po 2–3 savaičių grįžti į darbą, sportuoti“, – privalumus vardijo gydytojas urologas.
Ligoninėje atliktos pirmosios robotinės urologinės operacijos - iš šlapimtakio pašalintas akmuo (pieloureterolitotomija), radikalios prostatektomijos. Pacientų pooperacinė būklė buvo gera ir jie gana greitai išrašyti į namus.
Susitvarkė su iššūkiais
„Ligoninėje įdiegus šiuolaikiškiausią robotinės chirurgijos technologiją, anesteziologinei tarnybai atsiranda nauji iššūkiai. Galima teigti, kad su jais susitvarkėme sėkmingai.
Pirmos robotinės operacijos metu atlikta endotrachėjinė nejautra, taikant hemodinamikos monitoravimą, kurios tikslas užtikrinti paciento saugumą operacijos metu ir sudaryti tinkamas sąlygas chirurginei operacijai, panaudojant robotinę technologiją, atlikti. Visų operacijų anestezijos procesas praėjo sklandžiai, pooperacinė pacientų būklė buvo gera“, – džiaugėsi ligoninės gydytoja anesteziologė-reanimatologė Geda Klimavičiūtė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių8
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai4
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių3
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...