Teisingumo ministras Remigijus Šimašius sveikina Europos Sąjungos (ES) teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdyje priimtas išvadas dėl priemonių užtikrinti, kad nebūtų pamiršti totalitarinių režimų padaryti nusikaltimai.

Pasak R.Šimašiaus, priimtose išvadose ES patvirtina ketinimus toliau ieškoti galimybių susitarti dėl vieningo teisinio nacių ir sovietų totalitarinių režimų nusikaltimų vertinimo.

Taryboje Lietuvai atstovaujantis teisingumo ministras R.Šimašius sako besidžiaugiantis, kad po kiek užtrukusių bendro požiūrio paieškų pavyko pasiekti sutarimą, kad totalitariniai nusikaltimai turi būti vieningai prisimenami kiekvienoje ES valstybėje, o šiai atminčiai puoselėti numatytos atitinkamos priemonės.

"Europoje dar nėra pakankamai žinoma apie totalitarinių režimų nusikaltimus, tad labai svarbu, kad ta atmintis būtų puoselėjama, o padaryti komunistiniai nusikaltimai deramai įvertinti ir jokiais būdais nepamiršti. Džiugu, kad pavyko pasiekti, jog apie skaudžius mūsų šaliai sovietų bei nacių nusikaltimus bus vystomas bendras supratimas ir atmintis, o kartu atveriamas kelias tolesnėms diskusijoms ir apie bendrą teisinį šių nusikaltimų vertinimo įrankį ateityje", - Teisingumo ministerijos išplatintame pranešime cituojamas R.Šimašius.

Kaip praneša ministerija, masinių 1941 metų birželio 14 dieną vykdytų trėmimų 70-ųjų metinių minėjimo išvakarėse patvirtintos Tarybos išvados, kuriose ES valstybės narės kviečiamos vykdyti kryptingą švietimą apie totalitarinius nusikaltimus bei numatytos priemonės puoselėti šią atmintį vykdant bendrus iš ES lėšų finansuojamus projektus ir programas, atlikti su šiais nusikaltimais susijusius tyrimus.

ES taip pat sutarė, kad visos ES valstybės narėms turi būti skatinamos minėti rugpjūčio 23-iąją, kaip visos Europos totalitarinių režimų aukų atminimo dieną, taip siekiant didinti žinojimą apie totalitarinių režimų nusikaltimus.
Skaičiuojama, kad Lietuva, dėl dviejų totalitarinių režimų, tiek sovietinio, tiek nacistinio, įvykdytų nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų ir genocido nusikaltimų prarado maždaug trečdalį savo gyventojų.

Per 1941 metų birželio 14 dienos sovietų vykdytus trėmimus buvo ištremti 17 tūkst. 500 Lietuvos gyventojai, daugiausia politiniai veikėjai, partijų ir organizacijų vadovai, karininkai, gydytojai, mokytojai, ūkininkai ir jų šeimos.

Vėliau tokie trėmimai ir kitos represijos atsinaujino ir po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kai Sovietų Sąjunga antrą kartą okupavo Lietuvą. Nacių režimo ir jo talkininkų pagalba buvo sunaikinta dar apie 200 tūkst. žydų tautybės Lietuvos piliečių.