„Sabotažo šituose atvejuose nematome, abiem atvejais buvo techninės ir žmogaus klaidos“, – trečiadienį po vyriausybinės Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio žurnalistams sakė I. Ruginienė.
„Pirminės išvados, dėl kokių priežasčių per ilgąjį savaitgalį turime dvi avarijas, aiškėja“, – po posėdžio žurnalistams sakė Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Daukantas.
Pasak jo, praėjusį penktadienį Gudžiūnų stotyje keli skaldą vežę vagonai nuvirto, pirminiais duomenimis, dėl perkaitusių ratų guolių ir važiuoklės: „Pati pagrindinė priežastis – vagono perkaitimo dalykai.“
„Dėl kokių priežasčių ir kas nesuveikė (kad vagonas perkaito – BNS), ar tai yra vagono būklė, ar tai yra techninės priežiūros praleidimas, ar tai RAK (riedmenų automatinės kontrolės – BNS) sistemos, (...) tai dar yra vertinama“, – aiškino T. Daukantas.
Pirminės išvados, dėl kokių priežasčių per ilgąjį savaitgalį turime dvi avarijas, aiškėja.
Tuo metu šeštadienio vidurnaktį Jiesioje nuo bėgių nuriedėjo lokomotyvas ir keturi krovininiai vagonai, nes sąstatas buvo nukreiptas į netinkamą vėžę, pabrėžė T. Daukantas.
„Antruoju atveju, kuris įvyko vėlyvą šeštadienio naktį ties Kaunu, Jiesia, Kauno rajone, yra pirminės išvados, kad traukinys važiavo europine vėže, turėjo persirikiuoti į kitą vėžę, bet buvo nukreiptas į netinkamą, dėl ko lokomotyvas, kuris sveria beveik 110 tonų, riedėdamas ne savo vėže, vertėsi ir įvyko avarija“, – sakė jis.
„Žinome, kad yra kontrolės sistemos, kur rankiniu būdu yra perjungiama, yra pakartotinė sistema, kad kitoje vietoje stebima ar tai yra įvykę, taigi, ta dviguba kontrolė neįvyko šiuo atveju“, – pridūrė ministerijos kancleris.
LTG Verslo atsparumo direktorius Gediminas Šečkus pirmadienį teigė, kad incidento Jiesios stotyje buvo galima išvengti, jei ten būtų veikusi geležinkelio signalizavimo sistema. Anot jo, tokiai sistemai reikalingas papildomas finansavimas.
Kaip rašė BNS, šeštadienį prieš vidurnaktį Jiesioje nuo bėgių nuriedėjo iš Palemono į Duisburgą važiavęs lokomotyvas ir keturi krovininiai vagonai. Tuo metu penktadienį Gudžiūnų stotyje Kėdainių rajone nuo bėgių nuriedėjo keli skaldą gabenę vagonai.
Incidentų priežastis tiria LTG komisija, Teisingumo ministerija taip pat pradėjo avarijų saugos tyrimą, o du atskirus ikiteisminius tyrimus pradėjo Kauno prokurorai.
Per dvi savaites turi būti parengtas geležinkelių apsaugos planas
LTG ir Susisiekimo ministerija turi dvi savaites paruošti planą, kaip apsaugoti geležinkelius nuo panašių incidentų, sako premjerė I. Ruginienė.
„Priimtas sprendimas, kad „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Susisiekimo ministerija po dviejų savaičių turi ateiti su detaliu planu, sprendiniais, kaip galime padidinti kritinės infrastruktūros saugumą, šiuo atveju, geležinkelių vėžės – kokie bus aiškūs sprendiniai įdiegti išmokstant pamokas, kad ateityje tokios situacijos nesikartotų“, – trečiadienį po vyriausybinės Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio žurnalistams sakė I. Ruginienė.
„Jei tam tikrose vietose reikia daugiau techninių sprendinių, jie turi atsirasti“, – pabrėžė ji.
Anot ministrės pirmininkės, panašių incidentų tikimybė egzistuoja bet kurioje infrastruktūroje, o įvykus tokioms avarijoms svarbu daryti išvadas.
„Kad tokios patirtys nesikartotų. Mes neapsaugoti tiek važiuodami keliu, tiek geležinkeliu ir naudojantis kitom transporto priemonėm. Siekinys turėti aiškią sistemą ir kiek įmanoma daugiau investuoti į saugumą, tą ir darysime“, – kalbėjo I. Ruginienė.
LTG infrastruktūros bendrovės „LTG Infra“ vadovui Vyčiui Žalimui antradienį užsiminus, kad geležinkelių finansavimo prioritetai buvo skirti kitoms sritims, o ne saugumui, premjerė tai motyvavo prioritetu užtikrinti europinės vėžės „Rail Baltica“ projekto finansavimą.
Jos teigimu, prioritetas taip pat skiriamas labiausiai nusidėvėjusių geležinkelio ruožų atnaujinimui.
„Turime 2 tūkst. kilometrų geležinkelių vėžės, (...) mūsų prioritetas „Rail Baltica“, (...) turime pakloti vėžes ir padaryti sklandų susisiekimą su Europa – tai yra mūsų saugumo prioritetinis klausimas“, – teigė I. Ruginienė.
„Dėliojant planus ir darbus ir investicijas į infrastruktūrą yra išfiltruojama labiausiai nusidėvėję ruožai ir pradedama nuo jų“, – pridūrė ji.
Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Daukantas savo ruožtu aiškino, kad valstybė geležinkelių būklei palaikyti ir gerinti kasmet skiria apie 110–120 mln. eurų. Jo teigimu, viliamasi, kad lėšų tam pritrauks ir pati LTG.
„Natūralu yra lūkestis, jau ne pirmus metus diskutuojamas, kad LTG turi taip pat pritraukti finansus kaip privati kompanija. Nors ir valstybės valdoma, bet turi gebėti finansus pritraukti ir tas problemas spręsti“, – žurnalistams teigė T. Daukantas.
(be temos)