Prognozės – kitąmet rusų kalbos mokysis tik 5 iš 10 mokinių: mokytojams gresia bedarbystė?

Penkerius metus rusų kalbos mokanti Veronika Sinkevič įpratusi, kai jos klausosi daug mokinių. Dar neseniai visi šeštokai, norintys išmokti rusų kalbos, netilpdavo į vieną klasę.

„Iš viso, būdavo, pasirenka rusų kalbą tiek vaikų, kad reikėdavo klasę dalinti į dvi grupes. Dabar tendencija tokia, kad susidaro tik viena didelė grupė“, – teigė rusų kalbos mokytoja.

Šioje mokykloje rusų, kaip antrą užsienio kalbą, pasirinkę šeši iš dešimties šeštokų. Tačiau kitais metais rusų kalbos mokysis tik penki iš dešimties.

„Kitais metais mes dar neturėsime problemų. Tačiau žvelgiant į ateitį, būtų gerai, kad rusų kalbos mokytojai įgytų ir kokią antrą specialybę“, – komentavo Vilniaus „Ąžuolyno“ progimnazijos direktorius Audrius Tavoras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kadangi rusų kalbos mokytojams mažėja darbo, pagalvoti apie antrą kvalifikaciją raginimas skamba  ir iš ministrės.

„Tikime, kad tokie bus tėvelių sprendimai ir skaičiai mažės. Taigi mažėjant rusų kalbos pasirinkimams, mes norime pasiūlyti mokytojams įgyti antrą kvalifikaciją“, – teigė Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Ilgą laiką mokius kitus, ko dabar iš naujo mokytis patiems, ministrė garsiai nepasako.

„Gali būti įvairi kvalifikacija“, – sakė J. Šiugždinienė.

Jau šį rudenį nuo rugsėjo 1 dienos antros kvalifikacijos įgijimui šiais metais yra skirta 1 mln. 300 tūkst.eurų.

Aiškėja, kad rusų kalbos mokytojams pasirinkimas – ne toks ir platus. Šią savaitę norintys keisti kvalifikaciją pedagogai turi užpildyti klausimyną internete. O ten pasiūlymų skaičius ribotas.

„Norėčiau studijuoti vaikų psichologiją, bet kadangi yra paskelbtas klausimynas norintiesiems  keisti kvalifikaciją, tai šios specialybės aš jame pasigedau“, – nuogąstavo V. Sinkevič.

Ne bet ką gali pasiūlyti ir mokytojus ruošiančios aukštosios mokyklos.

„Mes persikvalifikavimui galime pasiūlyti ispanų, vokiečių, prancūzų kalbas, kaip antrąją, jei yra pagrindai, tiek ir pradedant mokytis nuo nulio“, – konstatavo Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerės pavaduotoja Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė. 

Humanitarinių mokslų specialistas sako, kad naujos kalbos įsisavinimas net ir mokytojams nebus lengvas riešutėlis. Kalbos pernelyg skirtingos.

„Mes ruošiame gerą kalbų specialistą penkerius metus. Tas šuolis yra per didelis. Ir tikėtis, kad suaugęs žmogus lengvai įsisavins kitą kalbą, na, nėra tam rimto pagrindo“, – konstatavo Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių humanitarinių ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas.

Anot A. Lašo, geriau mokyti ukrainiečių kalbos, nes ji artimesnė nei vokiečių ar prancūzų. Lietuviai gyvena slaviškai kalbančių žmonių kaimynystėje.

„Ukrainiečių kalba, sakykime, yra tokia tarpinė, lingvistiškai artima tiek rusų, tiek lenkų kalbai“, – sakė A. Lašas.

Ministrė žada, kad antrą kvalifikaciją mokytojams finansuos valstybė.

„Jau šį rudenį nuo rugsėjo 1 dienos antros kvalifikacijos įgijimui šiais metais yra skirta 1 mln. 300 tūkst. eurų“, – teigė J. Šiugždinienė.

Tačiau aukštąsias mokyklas apie finansavimą pasiekė skirtingos žinios. Vienos perkvalifikuoti žada nemokamai, kitos – ne.

„Studijos bus nemokamos. Taip pat bus atsižvelgiama į dirbančiųjų poreikius“, – sakė I. Tandzegolskienė-Bielaglovė.

„Reikėtų papildomo finansavimo, nes visgi studijų norminės kainos yra labai didelės. Patys mokytojai neišgalėtų studijuoti savo lėšomis“, – visai kitaip kalbėjo Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto studijų prodekanė Diana Šileikaitė-Kaishauri.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar pernai gruodį leido suprasti, kad rusų kalbos mokyklose mokosi nenormaliai daug vaikų – 7 iš 10. Tad antrą užsienio kalbą vaikai skatinti rinktis prancūzų ar vokiečių. Prioritetai keičiasi ir universitetuose. Nuo šiol tie, kurie studijuos prancūzų ar vokiečių filologiją, bus skiriamos skatinamosios stipendijos nuo 300 iki 500 eurų. Bet dėl rusų kalbos studijų – dilema. Vis mažiau lietuvių nori jos mokytis, o užsieniečių – daugiau. Dėl to dėstytojams masinio perkvalifikavimo, panašu, neprireiks.