S. Gentvilas: už želdinių naikinimą – grėsmė negauti leidimo statybai ir didesnės baudos

„Visu pirma planuojame Statybų įstatymo pakeitimą, kuris leistų savivaldybėms neišduoti statybas leidžiančių dokumentų, statybos leidimų, jeigu yra pilnai nekompensuotas želdinių ar kitų gamtai vertingų objektų atkūrimas. Tai leistų savivaldybėms sustabdyti bet kokį vystytoją, kuris imasi negrąžintinų veiksmų prieš miesto medžius, želdynus, ir šita galia užkirstų kelią net prevenciškai medžių iškirtimui“, – trečiadienį po susitikimo su Vilniaus meru bei vyriausiuoju architektu žurnalistams sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

„Antrasis dalykas, ką mes su savivaldybe įsipareigojome, kad Aplinkos ministerija padarys, – tai inžinerinių tinklų apsaugos juostose įpareigosime visus vystytojus ar rangovus susiderinti su savivaldybe želdinių kirtimą, nes kartais, kaip šiuo atveju, yra manipuliuojama inžineriniais tinklais. (...) Mes visais atvejais įpareigosime dėl bet kokio medžio gauti leidimą, kai jie yra inžinerinių tinklų apsaugos juostoje“, – pridūrė aplinkos ministras.

Pasak S. Gentvilo, tai numatančias pataisas Seimui ketinama pateikti birželio viduryje kartu su šiuo metu derinimui pateiktais Statybos įstatymo pakeitimais.

Aplinkos ministro teigimu, už medžių naikinimą nekilnojamo turto vystytojams taip pat planuojama didinti pinigines baudas.

Mes visais atvejais įpareigosime dėl bet kokio medžio gauti leidimą, kai jie yra inžinerinių tinklų apsaugos juostoje.

„Kartais matome, kad nekilnojamo turto vystymo projektai, ypač Vilniuje, turi didelę komercinę vertę, todėl net ir didesnės baudos su penkiais nuliais gali neatgrasyti, todėl kalbame ir apie Baudžiamojo kodekso pakeitimą, kai yra didelė žala gamtai“, – teigė S. Gentvilas.

„Akivaizdu, kad vertingų medžių nukirtimas šiandien yra neįkainotas taip, kaip visuomenė jį vertina, todėl mes didinsime tiek tarifus, tiek baudas už tokius poelgius. O dideliais atvejais, kai kvalifikuojama, kad gamtai padaryta didelė žala, tai bus kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas“, – kalbėjo aplinkos ministras.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad vystytojų šimtatūkstantinės baudos gali neatbaidyti, todėl reikalingos prevencinės priemonės.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Vystytojai labai greitai gali pasiskaičiuoti – nupjaunu medį, išsisprendžiu problemą, susimoku šimtą ar du šimtus tūkstančių eurų siekiančią baudą, bet vystau projektą ir iš to uždirbu milijonus. Dėl to reikalingas prevencinių priemonių paketas, kuris atgrasytų nuo tokių veiksmų“, – teigė V. Benkunskas.

„Šitas paketas – baudos, baudžiamasis įstatymas ir Statybos įstatyme numatyta teisė mums neišduoti statybos leidimo – gali pasiekti tą principą, kad prevenciškai veiktume prieš tokius veiksmus“, – pridūrė jis.

Anot jo, birželio 7 dieną vyksiančiame Vilniaus tarybos posėdyje ketinama peržiūrėti baudas už želdinių naikinimą, taip pat priimti nutarimus, kurie savivaldybei leistų už tai skirti maksimalias baudas.

„Saugomų medžių arba vertingų medžių, net jeigu jie nėra įtraukti į saugomus objektus, yra labai daug. Dėl to tokia tvarka ir baudimo sistema turėtų galioti viso miesto teritorijoje“, – teigė V. Benkunskas.

Vilniaus centre nupjauto brandaus ąžuolo antradienį Vilniaus apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Šeštadienį Vilniaus Ceikinių gatvėje, juridiniam asmeniui priklausančiame sklype, buvo nupjautas brandus ąžuolas, įtariama, nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, taip galimai padarant didelę žalą asmenų teisėtiems interesams.

Kaip nurodė prokuratūra, už tai Baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybė – areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Antradienį medį nukirtusi bendrovė „Rinktinės NT“ išplatino žiniasklaidai laišką, kuriame pabrėžė, jog sprendimas buvo pagrįstas galiojančiu detaliuoju planu. Vykdant lietaus nuotekų tinklo remonto darbus sklype medis pašalintas, nes jo šaknų plotas patenka į lietaus nuotekų tinklą ir daro jam žalą. Bendrovė atsiprašė ir teigė, kad neįvertino medžio svarbos bendruomenei ir platesnei visuomenei.

Bendrovė teigė anksčiau siūliusi savivaldybei, kad ąžuolas būtų išsaugotas jį perkeliant, tačiau toks siūlymas buvo atmestas. Taip pat akcentuojama, kad bendrovė nenukirto ąžuolo, kurį buvo įsipareigojusi išsaugoti.