Šeštadienį Lietuvos nacionaliniame dramos teatre sklandė patriotizmo dvasia. Čia vyko iškilmingas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dvidešimtmečio minėjimas.

Pagerbti išėję anapilin

Į salę pasipuošę ženkliukais su Lietuvos simbolika rinkosi dabartiniai Lietuvos vadovai, Sąjūdžio atstovai, svečiai iš šalių kaimynių.

Skambant eilėms, sveikinimo žodžiams, Lietuvos muziejų asociacijai buvo perduoti Sąjūdžio dvidešimtmečio medaliai, simbolizuojantys pagarbą ne tik sąjūdininkams, bet visiems Lietuvos žmonėms, paskelbta Sąjūdžio deklaracija. Tylos minute pagerbti iš gyvenimo išėję Sąjūdžio nariai. Po ugningų sveikinimo kalbų skaityti pranešimai apie Sąjūdžio steigiamojo susirinkimo istorinę reikšmę, šiuo metu Sąjūdžiui kylančius iššūkius. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis įkurtas 1988 m. iniciatyvinės intelektualų grupės. Jis buvo plataus masto judėjimas, vedęs link Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d.

Ne viską išmokome

"Sąjūdis priminė, kad yra tikrasis solidarumas, tikroji žmonių bendrystė ir viena didžiulė, darni lietuvių tauta. Tai patvirtino mitingai, Baltijos kelias, Sausio 13-oji. Tai sutelkė ir visuose pasaulio kraštuose gyvenusius lietuvius. Sąjūdžio suvažiavime ir mitinguose, Baltijos kelyje ir Sausio 13-osios kovoje kartu buvome visi: ne tik gyvenantys Lietuvoje, bet ir išsibarstę po visą pasaulį", – sveikindamas sausakimšą salę kalbėjo Prezidentas Valdas Adamkus.

Jis pabrėžė, kad lietuvių tauta išmoko ne visas Sąjūdžio pamokas. "Nugalėję galingiausią XX a. imperiją kartais išsigąstame netikrų pavojų. Todėl nepasiklyskime smulkmenose – prieš 20 metų Lietuvai grėsė daugybė gyvybiškai rimtų grėsmių. Bet Sąjūdis, siedamas įvairiausiais politines pažiūras, vieningai siekė Lietuvos laisvės. Todėl jis ir šiandien yra geriausia moralios ir kultūringos politikos, pilietinio solidarumo ir tolerancijos mokykla. Neužmirškime ir nenuvertinkime idealų, iškeltų Sąjūdžio", – susirinkusiuosius ragino Prezidentas.

Sąjūdis – tai vulkanas

Po Prezidento į sceną pakilęs Sąjūdžio garbės pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis teigė, kad Sąjūdžio sąvoka apima viską.

"Sąjūdis buvo reiškinys. Mums net nereikia apie tai skelbti ir kalbėti – jei kiti taip sako, tai kodėl netikėti šio dalyko reikšmingumu? Sąjūdis – kaip kunkuliuojantis vulkanas – daug iniciatyvos ir impulsų iš visos Lietuvos. Tai buvo ypač svarbus reiškinys: dvasinis, moralinis atgimimas po demoralizacijos dešimtmečių. Atgimimas už tiesą, laisvę, padorumą ir kitokią Lietuvą", – kalbėjo Sąjūdžio vadas. "Tikiuosi, kad neprireiks dar 20 metų, kad vėl visi susirinktume", – pridėjo V.Landsbergis.

Reikia išlaikyti vertybes

Tai, kad reikia išlaikyti Sąjūdžio dvasią, pabrėžė ir poetas Justinas Marcinkevičius, vienas Sąjūdžio kūrėjų.

"Esu girdėjęs klausimą: kur dingo Sąjūdis? Niekur jis nedingo, jis vis dar čia. Gal kiek palinkome į senatvę, gal salė ne tokia erdvi, bet tikiu, kad Sąjūdžio dvasia, kurios buvo pilni visi Sporto rūmai ir visa Lietuva, dar gyva širdyse", – kalbėjo poetas.

Jis sakė pasigendąs vertybių, kurios prieš 20 metų buvo svarbios steigiant Sąjūdį. "Kalbėkime, siekime tiesos, socialinio ir politinio teisingumo. Neužmirškime, kad gyvenimas – tai ne tik atskiras kiekvieno mūsų gyvenimas. Jis yra pasakiškai didelio organizmo – Lietuvos – gyvenimas. Čia niekada nebus per daug nei meilės, nei tikėjimo, ryžto ir pasiaukojimo, viso to, ko buvo gausu mūsų gyvenime prieš 20 metų", – sakė J.Marcinkevičius.