„Jei mes neturime, kas rengia jaunuosius karius, jei mes neturime, kur juos rengti, tai visi kalbėjimai apie visuotinį šaukimą arba ženklų ribinių skaičių didinimą yra tuščios deklaracijos“, – Žinių radijui teigė D. Šakalienė.

„Nei personalo  kiekis nėra užtikrintas, kad būtų pakankamas visuotiniam šaukimui, nei (reikiama – ELTA) infrastruktūra. O pasiskaičiavus, kaip greitai galėtume užtikrinti profesinės karo tarnybos skaičių, kuris yra reikalingas tam, kad galėtume pakankamai personalo paruošti, (...) tiek infrastruktūros papildomos pastatyti, parengti, tai per artimiausius ketverius metus visuotinio šaukimo tiesiog nerealu yra tikėtis“, – akcentavo ministrė.

Ministrė mano, kad privalomas moterų šaukimas į karinę tarnybą yra tik laiko klausimas.

„Mes artėjame prie to momento, kai moterų privalomos tarnybos momentas gali būti jau nebe tiek vertybinis klausimas, kiek klausimas, kuris yra susijęs su mūsų gebėjimu užtikrinti pakankamą pajėgumų skaičių“, – sakė ji.

Privalomos karinės tarnybos ilginimas dvigubai sumažintų parengiamų karių skaičių

Ministrė neslepia skeptiškai vertinanti ir siūlymus ilginti privalomos karinės tarnybos laiką. Pasak jos, toks žingsnis dvigubai sumažintų per metus parengiamų pradinės tarnybos karių skaičių.

Jei mes neturime, kas rengia jaunuosius karius, jei mes neturime, kur juos rengti, tai visi kalbėjimai apie visuotinį šaukimą arba ženklų ribinių skaičių didinimą yra tuščios deklaracijos.

„Šiandien yra kalbama apie tam tikras variacijas, kad kai kas galbūt norėtų ilginti net iki dviejų metų pradinę karinę tarnybą. Na, ir tai iš esmės daugiau negu dvigubai sumažintų per metus galimų parengti pradinės karo tarnybos karių skaičių“, – teigė D. Šakalienė.

„Mūsų pačių kariuomenės infrastruktūros plėtra ir profesinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimas yra prioritetai, jeigu mes norime turėti tokias pajėgas, tokius gynybinius pajėgumus, apie kuriuos politiškai kalbame jau pastaruosius mažiausiai porą metų“, – pabrėžė ministrė.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas praėjusią savaitę LRT televizijai užsiminė, jog ketina inicijuoti diskusijas dėl privalomosios karo tarnybos terminų ilginimo bei moterų šaukimo.

„Tarnyba turi būti metai, gal ir dviejų metų“, – teigė jis, pažymėdamas, jog taip tarnyba taptų efektyvesnė.

ELTA primena, kad Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) trečiadienį pradėtas 2025-ųjų karo prievolininkų šaukimas. Sudarytą šauktinių sąrašą visuomenei ketinama pristatyti savaitės pabaigoje.

Lietuvos kariuomenės duomenimis, šiemet į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) planuojama pašaukti beveik 3,9 tūkst. asmenų. Taip pat dar keli šimtai aukštųjų mokyklų studentų ar absolventų tarnybą galės atlikti dalyvaudami jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (JKVM).

Studijuojantieji šalies aukštosiose mokyklose į šauktinių sąrašą nebus traukiami. Tačiau jie gali patekti į sąrašus vieną kartą po studijų baigimo – iki kol sulauks 26 metų amžiaus.

Tuo metu į sąrašą neįtraukti vaikinai ir merginos nuo 18 iki 38 metų ir toliau galės rinktis atlikti karo tarnybą savanoriškai. Jiems bus sudarytos galimybės pasirinkti norimą tarnybos vietą ir laiką bei gauti maksimalias kaupiamąsias išmokas.

Sprendžiant dėl Otavos konvencijos, D. Šakalienė akcentuoja ir galimą partnerių poziciją

Sprendžiant dėl regioninio sprendimo pasitraukti iš priešpėstinių minų konvencijos, krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė sako, kad tam įtakos gali turėti ir sąjungininkų pozicijos.

Tarp tokių šalių jį įvardija Lietuvoje brigadą ketinančią dislokuoti Vokietiją ir tarptautinėms NATO pajėgoms Latvijoje vadovaujančią Kanadą.

„Viena iš rizikų – tarptautinis spaudimas. Ir čia aš kalbu ne apie nevyriausybinių organizacijų spaudimą, kuris, aišku, gali būti jautrus klausimas, bet mums kur kas rizikingesnis yra sąjungininkų spaudimas. Pavyzdžiui, Kanados, Vokietijos pozicija“, – ketvirtadienį transliuotame interviu Žinių radijui sakė politikė.

„Kai mes kalbame apie sąjungininkų buvimą Baltijos jūros šalyse, tai yra labai svarbus veiksnys. Irgi reikės apie tai kalbėtis, ir, matyt, mūsų regioninis spaudimas tą įtampą galėtų sušvelninti“, – pridūrė ji.

Ministrės teigimu, sprendimas pasitraukti iš Otavos konvencijos turėtų būti regioninis. D. Šakalienė taip pat sako laukianti oficialaus karinio patarimo.

Tuo metu kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras anksčiau yra sakęs, kad jis pritartų šalies pasitraukimui iš šio susitarimo, nes tai atrištų rankas kariuomenei.

Vis tik regione šiuo metu šalių nuomonės išsiskiria: vieni – labiau už, kiti dvejoja, nes nemato techninio poreikio.

„Gebėjimas susitarti yra labai svarbus ir politiniu, ir karinio veikimo požiūriu, – sakė D. Šakalienė. – Kol kas tos pozicijos regione yra šiek tiek skirtingos.“

Pernai gruodį kadenciją baigiantis tuometinis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė inicijuosiantis diskusiją dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos, tokiai diskusijai jau vykstant Suomijoje.

Jis taip pat žada klausimą svarstyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, o ministerijai iki Seimo pavasario sesijos pradžios nesiimant iniciatyvos dėl denonsavimo, politikas ketina pradėti rinkti piliečių parašus, kad parlamentas šį klausimą svarstytų.

Konvenciją yra pasirašiusios daugiau kaip 160 šalių, įskaitant daugumą Vakarų valstybių. Jos sutinka nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.

Kinija, Rusija ir Jungtinės Valstijos, Indija, Pakistanas nėra šios konvencijos šalys.

Seimas pernai liepą priėmė sprendimą denonsuoti konvenciją dėl kasetinių šaudmenų. Dokumentai dėl pasitraukimo Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui perduoti rugsėjo pradžioje, galutinai Lietuva iš šios konvencijos pasitrauks kovą. Nuo tada Lietuvai nebeliks apribojimų įsigyti, transportuoti ir naudoti kasetinius šaudmenis.