- „Kauno diena“, Austėja Masiokaitė-Liubinienė/ BNS, Ignas Jačauskas/BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atsitiktinai tirtis dėl koronaviruso pakviesti 9 tūkst. žmonių, patikrinus trečdalį teigiamų atvejų nenustatyta, pirmadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Dalis savivaldybių ėmėsi saviveiklos
„Per ilgąjį savaitgalį išsitirti dėl COVID-19 infekcijos pakviesti beveik 9 tūkstančiai žmonių, yra atlikta daugiau kaip 3 tūkst. tyrimų. Dalis tyrimų dar tebėra laboratorijose, dar nėra baigti“, – sakė ministras.
„Pagal iki šiol turimus duomenis, susirgimo atvejų šio tyrimo metu nėra nustatyta“, – pridūrė jis.
Kiti kvietimus gavę asmenys tyrimui užsiregistravo artimiausiomis dienomis.
Žmonės pasitikrinti dėl koronaviruso per ilgąjį savaitgalį kviesti dešimtyje didžiųjų miestų: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Utenoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Marijampolėje, Tauragėje, Telšiuose ir Alytuje.
Pasak A. Verygos, dalis savivaldybių – Vilniaus, Marijampolės, Telšių – netinkamai išdalijo kvietimus. Ne mažiau nei penktadalį atspausdintų kvietimų savivaldybės turėjo išdalyti prekybos centrų, turgaviečių, vaistinių darbuotojams.
„Deja, bet keletoje savivaldybių šių reikalavimų nebuvo laikomasi. Tiek Marijampolės, tiek Telšių savivaldybės apsisprendė dalyti kitur, tokiu būdu pažeisdami patį principą, kur ir ką norėjome tirti, – sakė A. Veryga.
Dėl to, pasak jo, bus sudėtinga duomenis palyginti.
Ji iš viso susikūrė savo tvarką, nusprendė vadovautis savais kriterijais, naudoti savo sistemą tiek registracijai, tiek tyrimams. Iš tiesų toks elgesys kelia labai rimtą susirūpinimą.
Vis dėlto blogiausiu ir problemiškiausiu jis vadino Vilniaus savivaldybės sprendimą.
„Ji iš viso susikūrė savo tvarką, nusprendė vadovautis savais kriterijais, naudoti savo sistemą tiek registracijai, tiek tyrimams. Iš tiesų toks elgesys kelia labai rimtą susirūpinimą“, – kalbėjo ministras.
A. Veryga žadėjo imtis priemonių dėl operacijų vadovo sprendimų nepaisymo bei teigė, kad pažeidusiems tvarkas bus taikoma atsakomybė.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovai teigia nuspręsta kodus dalyti virtualiai, kad nesusidarytų papildomų traukos centrų.
„Išsitirti norinčiųjų Vilniuje yra gerokai daugiau ir sutraukus tokią masę žmonių į prekybos centrą ar turgų būtų kilusi grėsmė jų sveikatai. Be to, išgirdę šią žinią žmonės ten būriuotųsi visą savaitgalį“, – savivaldybės pranešime teigia administracijos direktorius Povilas Poderskis.
Povilas Poderskis. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.
„Išdaliję kodus nuotoliniu būdu apsaugojome vilniečius nuo nereikalingų rizikų, be to, pasirinkimo galimybę turėjo ir tie, kurie nenori ar negali eiti iš namų“, – teigia jis.
Pasak P. Poderskio, Vilniaus savivaldybė nemano, kad vieno prekybos centro ar turgaus pasirinkimas yra pagrįstas, nes tokių traukos objektų mieste yra daug.
„Nuotolinis kodų dalijimas visiškai įgyvendinimo populiacijos tyrimo sumanymą ir užtikrino atsitiktinę žmonių imti saugiai, atitiko šalyje įvesto karantino reikalavimus, pagal kuriuos gyventojams ne tik neskatinama būriuotis, bet ir draudžiama“, – teigė jis.
Pasak P. Poderskio, ministro įsakyme nebuvo nurodyta tvarka, kad kodus reikia dalyti tik spausdintus.
Anot ministro, ateityje taip pat planuojama organizuoti tokius tikrinimus visiems norintiesiems, turintiems vienokių ar kitokių abejonių, nors nejaučiantiems jokių ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomų.
Lietuvą pasiekė 28 mln. vienetų apsaugos priemonių
Lietuvą pasiekė 28 mln. įvairių apsaugos priemonių vienetų iš 32 mln. užsakytų ir tai leido užsitikrinti mėnesio rezervą ligoninėms saugantis nuo koronaviruso, teigia Lietuvos kariuomenė.
„Nuo kovo pabaigos iki šios dienos yra atvykę į Lietuvą 28 mln. vienetų įvairių apsaugos priemonių iš beveik 32 mln. siuntos (...). Visas šis kiekis leido pasiekti užsibrėžtą tikslą, kad gydymo įstaigos turi sukaupusios 30 dienų rezervą apsaugos priemonių ir leis jas skirstyti pavaldžioms įstaigoms“, – per spaudos konferenciją pirmadienį sakė kariuomenės atstovas Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių situacijų operacijų centre Aurimas Guščius.
Pasak jo, priemonės paskirstytos pagrindinėms kovą su COVID-19 pandemija koordinuojančioms ligoninėms, greitosios medicinos pagalbos stotims, savivaldybių įsteigtoms karščiavimo klinikoms bei mobiliesiems koronaviruso patikros punktams.
A. Guščiaus teigimu, sutartys dėl aprūpinimo apsaugos priemonių bus sudaromos ir toliau.
Pasak jo, pirmadienį bus iškrautas ir pirmasis traukinys su apsaugos priemonėmis iš Kinijos – iki šiol siuntos gabentos lėktuvais.
Koronavirusas parodė, kad regioninis gydymo paslaugų modelis pasiteisina
Koronaviruso pandemija apnuogino kai kurių gydymo įstaigų problemas ir parodė, kad ankstesni siūlymai perduoti daugiau atsakomybės organizuojant gydymo paslaugas stambesnėms regionų gydymo įstaigoms buvo teisingi, sako sveikatos apsaugos ministras.
„Ši situacija atidengia tam tikras sistemines problemas (...), kurios pasimatė dabar visu rimtumu, kai bent jau dalis mažesniųjų įstaigų tikrai susidūrė ir su personalo trūkumu: iškritus net ir gana nedideliam skaičiui sveikatos priežiūros darbuotojų, įstaigos tapo nepajėgios užtikrinti paslaugų teikimo, teko pasitelkti didesnes, organizuojančias gydymo įstaigas“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė A. Veryga.
„Pamatėme, kad tas regioninis organizavimo, valdymo ir koordinavimo modelis visiškai pasiteisina, jis nenuskriaudžia tų rajoninių ligoninių, o atvirkščiai – suteikia joms tam tikrų privalumų ir saugumą visomis prasmėmis: ir personalo, ir paslaugų organizavimo. Manau, kad tam tikras pamokas mes išmoksime“, – pabrėžė jis.
Keli ankstesni A. Verygos bandymai inicijuoti gydymo įstaigų tinklo pertvarką baigėsi nesėkmingai.
2018-aisiais Seime buvo pavykę priimti reformą įteisinančius įstatymus, tačiau juos grąžinus prezidentei Daliai Grybauskaitei, parlamentarai pritarė tuometinės šalies vadovės veto.
2019-ųjų pradžioje nauji ministro Seimui pristatyti projektai neįveikė net pateikimo stadijos. Tada A. Veryga pareiškė, kad nebeteiks šio klausimo Seimui, nes nemato tame prasmės.
Šiuo metu A. Veryga taip pat laikosi nuomonės, kad pasiekti rimtų permainų sistemoje šioje kadencijoje nėra galimybių.
„Nežinau, ar galima tikėtis jau kokių nors reformų, puikiai suprantate, kiek yra likę laiko iki Seimo rinkimų. Rimtas reformas įgyvendinti reikia laiko – joms suplanuoti, joms pasiruošti ir, galų gale, joms padaryti. Bet tam tikri dalykai vyksta ir dabar“, – tvirtino jis.
Spaudos konferencijos vaizdo įrašas:
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną1
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos6
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...