Išlikimas

Savą orkestrą gynė kultūros advokatai

Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus su džiaugsmu sutiktas smuikininko Vilhelmo Čepinskio pasiūlymas uostamiestyje įsteigti kamerinį orkestrą sukėlė kultūros veikėjų ir Klaipėdos kamerinio orkestro muzikantų emocijų audrą. Pastaruosius pasiekė gandai apie orkestro likvidavimą. Vakar Klaipėdos universiteto Menų fakulteto dekanate pirmąkart bandyta spręsti orkestro likimą. Aršioje diskusijoje miesto savivaldybės atstovėms gynybos kalbas išdėstė ir autoritetingi Klaipėdos kultūros veikėjai.

Teko gintis

Vakarų Lietuvoje gerbiamo kamerinio orkestro advokatams nerimą sukėlė aštuoniolikos orkestro muzikantų ir jo vadovės Liudos Kuraitienės likimas. Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Nijolė Laužikienė tikino, kad orkestro likvidavimo galimybė net nebuvo svarstoma. „Niekas nieko nenaikina, ažiotažas buvo sukeltas paties orkestro“, - dienraščiui sakė valdininkė. Tačiau viename Kauno leidinyje pasirodę būtent jos žodžiai, kuriuose orkestro muzikantai ir įžvelgė grėsmę universalaus kolektyvo išlikimui. Ir simfoninę, ir operinę, ir kamerinę muziką atliekančio orkestro vadovė L.Kuraitienė piktinosi, kad savivaldybės iniciatyva kolektyvą gali pakeisti tokio pat profilio iš kito miesto atvykusio ir vadovo patirties neturinčio V.Čepinskio vadovaujamu orkestru. „Jis tik pasiūlė projektą ir mes ketiname jį svarstyti“, - nuo orkestro advokatų gynėsi N.Laužikienė bei miesto vicemerė Audronė Daujotienė. Valdininkės tikino pasijautusios kaip teismo salėje, nors savo kaltės nejaučiančios – nėra likvidavimo fakto, nėra ir nuodėmės prieš kultūros veikėjus.

Stygų neprašė

„Tiesiog ketiname peržiūrėti trijų Muzikos centrui priklausančių kolektyvų statusą, įvertinti, ar jie išties naudingi miestui ir bandyti situaciją keisti nieko neskriaudžiant. V.Čepinskio paraišką svarstysime kaip ir visas kitas, nesvarbu, kad jis nėra klaipėdietis“, - aiškino Kultūros skyriaus vedėja. Nors diskusijos metu orkestro vadovė L.Kuraitienė prabilo apie nepavydėtiną kolektyvo finansinę padėtį, instrumentų amortizaciją bei vadybos stoką, per kelerius pastaruosius metus ji nė karto su šia problema į N.Laužikienę nesikreipė. „Negaliu vedėjos trukdyti dėl susidėvėjusių stygų“, - sakė moteris.

Muzikologijos katedros vedėja profesorė Daiva Kšanienė problemą įžvelgė kitur. „Būtinybės steigti dar vieną kamerinį orkestrą tikrai nėra – geriau įkurti medinių pučiamųjų ar simfoninį orkestrą – tačiau tai yra puiki pamoka iniciatyvos stokojantiems klaipėdiečiams. Nereikia laukti, reikia visas nišas užpildyti patiems“, - savo poziciją dėstė muzikologė. Ji patvirtino dabartinio kamerinio orkestro svarbą, universalumą bei koncertinę patirtį, nors jis ir yra menkai finansuojamas. Muzikos centro direktoriaus Alvydo Lenkausko teigimu, vidutinis orkestro artisto atlyginimas yra 806 litų „ant popieriaus“.

Kviestas nebuvo

Miesto tarybos narys bei meno tarybos pirmininkas Vytautas Grubliauskas, vienintelis bandęs išlikti neutralus, įžvelgė teigiamą skandalo aspektą. „Į uostamiestį atkeliavęs V.Čepinskis privertė kalbėti apie kamerinio orkestro problemas, kurias mes spręsime kartu“, - sakė jis. Nuraminti muzikantai vis dėlto guodėsi, kad jeigu orkestras ir išliks, o V.Čepinskiui bus leista kurti kitą kolektyvą, pinigų visiems neužteks. N.Laužikienė siūlė ieškoti rėmėjų.

„Kodėl mums taip norisi priglausti gabius menininkus iš svetur, jeigu negalime tinkamai pasirūpinti savaisiais?“ – klausė diskusijos iniciatorė L.Kuraitienė.

Emocijų sprogimo kaltininkas savo oficialios pozicijos neišdėstė. Nors diskusijos metu jis ir lankėsi uostamiestyje, dekanate V.Čepinskis nepasirodė ir savo projekto unikalumo neapgynė. „Manęs į posėdį niekas nekvietė“, - dienraščiui tvirtino jis.