Šis savaitgalis bus viena valanda ilgesnis – sekmadienį Lietuvoje įvedamas žiemos laikas, kuris bus atšauktas tik kovo pabaigoje.

Spalio 27-osios naktį, 4 valandą, laikrodžių rodyklės Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, bus pasuktos viena valanda atgal. Taigi rytais ilgiau pamiegosime, tačiau greičiau tems.

Žiemos laikas kasmet įvedamas paskutinį spalio sekmadienį. Tokiu ritmu gyvensime iki paskutinio kovo sekmadienio, kai 3 val. laikrodžio rodyklę pasukamos valanda į priekį.

Laikas dukart per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą. Ši direktyva buvo pakartotinai patvirtinta prieš dešimtmetį. Pirmoji ES direktyva dėl vasaros laiko buvo priimta dar 1980-aisiais.

Sezoninį laiką turi dauguma Senojo žemyno valstybių ir nemažai kitų pasaulio šalių – iš viso apie 100 valstybių. Lietuvoje vasaros laikas buvo pradėtas įvedinėti dar sovietmečiu, 1981 metais.

Atkūrus nepriklausomybę šios taisyklės taikymas išliko iki 1999 metų rudens, kai ją panaikino Rolando Pakso vadovaujama Vyriausybė.

Tačiau 2003-ųjų pavasarį ministrų kabinetas, vadovaujamas  Algirdo Brazausko, sugrąžino vasaros laiko įvedimą. Buvo atsižvelgta į ES, į kurią tuomet rengėsi stoti Lietuva, rekomendacijas.

Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, dar 1784-aisiais iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas. Jo teigimu, žmonės švaisto šviesųjį paros laiką vasaros rytais gulėdami lovoje, o pasukus laikrodžius valanda į priekį būtų išlošiama viena šviesi vakaro valanda.

Kai kurios valstybės vasaros laiką įsivedė dar XX amžiaus pradžioje. Dar Pirmojo pasaulinio karo metais pirmieji tai padarė anglai – pristigus kuro ir degalų nuspręsta geriau panaudoti saulės šviesą. Kai kuriose Europos šalyse vasaros laikas buvo įvestas 1973 metais, kai pasaulį ištiko naftos krizė ir buvo stengiamasi taupyti elektros energiją.

Tačiau iki šiol nesutariama, ar verta daryti žalą sveikatai dėl menamos naudos taupant energiją, nors ryškaus teigiamo ekonominio efekto esą nėra. Mat didelei daliai žmonių būna sunku prisitaikyti prie naujo laiko.