Šeduvoje planuojama atidaryti litvakų atminimo muziejų

Atkurs miestelio gyvenimą

Muziejuje Šeduvoje gyvenusių žydų gyvenimo istorijų pavyzdžiu bus pristatytas tipinės Lietuvos žydų šeimos gyvenimas ir tradicijos, litvakų mokslo reikšmė, kultūriniai, socialiniai ir politiniai judėjimai, jų plėtojami verslai bei užsiėmimai. Muziejaus lankytojai susipažins ir su tragiška Lietuvos ir Šeduvos istorijos dalimi, kai Antrojo pasaulinio karo metais štetlo gyventojų gyvybės buvo nutrauktos netoliese esančiose trijose Holokausto vietose, teigiama pranešime spaudai.

Šeduvos žydų kapinėse amžinojo poilsio yra atgulę keli Vilniaus Gaono palikuonys, žinomi rabinai, kantoriai. Iš Šeduvos yra kilę ir buvusio Izraelio prezidento Chaimo Herzogo seneliai bei dabartinio Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) senelė, teigiama pranešime spaudai.

Anksčiau žurnale „Veidas“ yra skelbta, kad projektui „Dingęs štetlas“ lėšų aukoja Šveicarijoje gyvenantis verslininkas Ivanas Glasenbergas. Jo tėvas iš Šeduvos emigravo į Johanesburgą Pietų Afrikos Respublikoje.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pirmadienį pasveikino iniciatyvą ir sakė tikinti, kad šis projektas prisidės prie visuomenės edukacijos.

Ji BNS teigė, kad Lietuvos žydų bendruomenė ir toliau puoselėja planus Vilniuje įkurti Lietuvos žydų istorijos muziejų. Dėl to tęsiasi konsultacijos su Lietuvos valstybės institucijomis.

Svarbi Lietuvos istorijos dalis

Žydai Lietuvoje įsikūrė dar XIV amžiuje, o Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė Vilnius nuo XVIII amžiaus tapo svarbiu žydų kultūros centru, miestui prigijo „Šiaurės Jeruzalės“ vardas.

Ilgą laiką LDK buvo tolerantiškesnė žydams nei Vakarų Europos šalys, tačiau žydų bendruomenė iki pat XX amžiaus pradžios turėjo mažai sąlyčio taškų su krikščionimis lietuviais.

Žydų vaidmuo išaugo Lietuvai įtvirtinant nepriklausomybę. Kovose už nepriklausomybę dalyvavo apie 3 tūkst. žydų  savanorių, kurį laiką tarpukario Lietuvoje veikė žydų ministerija.

Žydų žudynės Lietuvoje prasidėjo jau pirmosiomis Sovietų Sąjungos ir nacių Vokietijos karo dienomis 1941 metų birželio pabaigoje. Beveik visi provincijos žydai buvo suvaryti į getus ir nužudyti iki 1941 metų lapkričio vidurio.

Iš viso iki nacių okupacijos pabaigos nužudyta apie 195 tūkst. Lietuvos žydų. Karo pabaigos sulaukė 5-10 proc. Lietuvos  žydų.

Kaip teigia Holokaustą tiriantis istorikas Arūnas Bubnys, nors „galutinis žydų klausimo sprendimas“ buvo suorganizuotas ir inicijuotas nacių, tačiau be aktyvaus dalies lietuvių administracijos ir vietos gyventojų talkininkavimo jo nebūtų pavykę taip sparčiai ir tokiu mastu įgyvendinti.

Izraelio Holokausto atminimo centras „Yad Vashem“ Pasaulio tautų teisuoliais yra paskelbęs 889 lietuvius, jie karo metais rizikavo savo sveikata ir gyvybe gelbėdami žydus.


Šiame straipsnyje: LitvakaižydaiŠeduva

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių