Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2018 metais sukanka 150 metų, kai gimė filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas Vydūnas (Vilhelmas Storostas), nutarė paskelbti 2018-uosius Vydūno metais ir taip priminti visuomenei šios iškilios asmenybės darbų ir idėjų reikšmingumą, filosofinio, literatūrinio, publicistinio palikimo svarbą šiandieninės Lietuvos visuomenės istorinės atminties ugdymui, vertybinių nuostatų formavimui.

Už šį Seimo nutarimą balsavo 71 Seimo narys, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.

„Vydūnas atskleidė ir labai aiškiai bei įtikinamai parodė tautiškumo ir žmoniškumo dermės būtinumą: tautiškumas jam yra svarbus ne tik kaip vertybė pati sau, jį svarbu puoselėti kaip sąlygą universalesnei vertybei - žmoniškumui - reikštis. Tikrąjį dvasingumą įkūnijantis žmoniškumas prireikus tampa pačia patikimiausia, jokia galia neįveikiama tautos apsigynimo tvirtove. Vydūnas parašė daugybę filosofijos traktatų, studijų, straipsnių, išskirtinių, į lietuvių literatūros aukso fondą įeinančių dramų, stiprino Mažosios Lietuvos lietuvių dvasią ir tautinę savigarbą, ryžtingai stojo prieš nuožmią savo tėvynainių nutautinimo politiką, visomis išgalėmis stengėsi stiprinti nepriklausomybę atgavusios Lietuvos dvasią", - teigiama dokumento aiškinamajame rašte.

Seimo pirmininko pavaduotoja, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė yra atkreipusi dėmesį, kad neatsitiktinai už nuopelnus išryškinant tautiškumo ir žmoniškumo dermės svarbą, už raginimą jos siekti santykiuose tarp tautų 1940 m. Vydūnas vos netapo kandidatu Nobelio premijai gauti. Pasak jos, tik prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas sutrukdė pradėti pasirengimą pristatymo procedūrai.

Priimtu nutarimu nutarta Vyriausybei pasiūlyti sudaryti Vydūno 150-ųjų gimimo metinių minėjimo komisiją ir iki 2016 m. balandžio 1 d. parengti valstybinę Vydūno metų programą, taip pat 2017 ir 2018 metų valstybės biudžete numatyti lėšų valstybinei šiai programai įgyvendinti.