„Kai jie daro tą atranką Vokietijoje, kas galėtų važiuoti čia, kas norėtų važiuoti čia, (...) kaip tik yra trys-keturi į vieną vietą, mes džiaugiamės tuo ir tai labai įkvepia“, – Seime žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
Taip jis kalbėjo Seimui ketvirtadienį galutinai balsuosiant dėl Lietuvoje dislokuojamų vokiečių karių, civilių ir jų šeimų teises apibrėžiančio susitarimo tarp Vilniaus ir Berlyno ratifikavimo.
L. Kasčiūno teigimu, Berlynas itin vertina paskatas ir nuolaidas kariams, kurios yra numatytos susitarime.
„Vakar buvau susitikęs su Vokietijos brigados vadu, jis jau yra Lietuvoje, toliau dirba, ruošiasi priėmimui, laukia papildomų karių dar šiais metais atvyksiančių, turime ir kitų metų planą, turėsime tuos 500 kitais metais, susidėliojome, kaip tą padaryti“, – pasakojo ministras.
Pasak jo, sutarties ratifikavimas žymės Lietuvos ir Vokietijos strateginę partnerystę ir brigados dislokavimo Lietuvoje negrįžtamumą.
„Jeigu žiūrėtume į teisinę reikšmę, tai apibrėžia teisinį statusą Vokietijos karių čia Lietuvoje“, – teigė L. Kasčiūnas.
Seimas ratifikavo susitarimą, apibrėžiantį vokiečių karių teises Lietuvoje
Seimas ketvirtadienį ratifikavo tarp Vilniaus ir Berlyno pasirašytą sutartį, apibrėžiančią Lietuvoje dislokuojamų vokiečių karių, civilių ir jų šeimų teises.
Susitarimo ratifikavimą parėmė visi salėje buvę 88 parlamentarai.
Juo Vokietijai suteikiama teisė Lietuvoje naudotis sutartais infrastruktūros objektais, veikti juose, atgabenti savo gynybos įrangą, steigti vokiškas švietimo įstaigas, taip pat karines valgyklas ir parduotuves, kurioms bus taikomos mokestinės išimtys. Lietuva įsipareigoja teikti vokiečiams logistinę pagalbą.
Sutartimi Lietuva taip pat įsipareigoja sudaryti sąlygas atvykstantiems kariams ir civiliams gauti būtinas sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau esant reikalui Vokietijos karinės pajėgos galės „steigti sveikatos priežiūros, odontologijos ir veterinarijos įstaigas“.
Praėjusią savaitę teikiant ratifikuoti susitarimą į Seimo narius kreipėsi Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus). Jis tuomet pabrėžė, kad brigados dislokavimo Lietuvoje sėkmė yra bendra Vilniaus ir Berlyno atsakomybė.
„Labai simboliška, kad Vokietijai švenčiant vienybės dieną, kuomet kritus Berlyno sienai svarstome čia Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos susitarimo ratifikavimą. Vokietijos kariai į Lietuvą, į rytinę NATO dalį ateina ginti mūsų vertybių (...). Puiki proga pagalvoti bei švietimo ir mokslo ministrei patarti, kad mūsų mokyklose antroji kalba galėtų būti vokiečių kalba, nes anglų kalbą visi ir taip išmoksta“, – prieš balsavimą už balsuoti kvietė konservatorius Vilius Semeška.
„Valstiečių“ parlamentaras Giedrius Siurplys teigė, kad užsimezga ypatinga Lietuvos ir Vokietijos draugystė gynybos, ekonomikos, gamybos srityse, jis taip pat kvietė pradėti mokytis vokiečių kalbos.
Dokumente taip pat apibrėžiama brigados karių bei kito personalo atvykimo ir išvykimo tvarka, galimybė patekti į Lietuvos karinės infrastruktūros objektus, galimybė steigti karinį paštą, radijo stotį, vairavimo mokyklas.
Be kita ko, dvišalis susitarimas apima įdarbinimo, mokesčių ir jų išimčių, aplinkos apsaugos, muitinės procedūrų, teisėsaugos klausimus, įskaitant galimą sulaikymą ir kalinimą.
Pavyzdžiui, mokesčiai už ekonominę veiklą Lietuvoje ir būtų mokami Lietuvoje, jei tai nėra Vokietijos karinės pajėgos ar jos valstybinės institucijos, įmonės. Tuo metu mokesčiai, susiję su gyvenamąja vieta ir turtu Vokietijoje, būtų mokami Vokietijoje. Pavyzdžiui, mokestis už paveldimą turtą.
Vokietijos karinių pajėgų ir Vokietijos valstybinių įmonių įsigyjamiems materialiniams ištekliams, atsargoms, paslaugoms, įrangai ir kitam turtui, skirtiems Vokietijos karinių pajėgų poreikiams, bus taikomas atleidimas nuo pridėtinės vertės, akcizų ar panašių mokesčių.
Pagal susitarimą, vokiečių brigados karių vaikai Lietuvoje mokysis pagal Vokietijos mokymo ir ugdymo programas vokiečių kalba. Infrastruktūrą mokykloms suteiks Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės. Jos bus atsakingos ir už galimų naujų ugdymo įstaigų vokiečiams statybas.
Tarpvalstybinę sutartį rugsėjo pradžioje Berlyne pasirašė abiejų šalių pareigūnai. Bundestagas šią sutartį ratifikuos kitąmet.
Lietuva ir Vokietija brigadą yra sutarusios dislokuoti iki 2027 metų pabaigos, nors pareigūnai nuogąstauja, kad ši data gali nusikelti.
Naujausi komentarai