Seimas nusiteikęs neleisti privačiuose miškuose žemę dalinti į mažus - iki 20 arų sklypelius namų valdoms ir pakeitus miško paskirtį statyti juose sodybas.

Seimas antradienį toliau svarstydamas Miškų įstatymo pataisas pritarė tokį draudimą pasiūliusių parlamentarų pataisai: už balsavo 49 Seimo nariai, prieš - 9, o susilaikė 24 parlamentarai. Po svarstymo projektui Seimas pritarė, o galutinis balsavimas bus vėliau, kartu svarstant tas parlamentarų pataisas, kurių Seimas iki šiol nesvarstė.

Aplinkos apsaugos komitetas buvo kitos nuomonės ir siūlė tokius sklypus leisti formuoti tik tada, kai žemės savininkai būtų tiesioginiai palikuonys, kurie būtų atkūręs toje vietoje turėtą nuosavybę ir toks žemės skaidymas nedarytų miškui žalos.

Priešingai pozicijai atstovaujantis socialdemokratas Algirdas Sysas aiškino, kad kai Seimas leis į miškus "įkelti koją atstatant ten valdas", prasidės masiškos statybos: "Mes jau žinome pavyzdžių, kaip pro mažą mažą adatos skylutę buvo įtempiamas dramblys".

Parlamentaras Konstantas Ramelis siūlė netrukdyti žmonėms, atsikūrusiems nuosavybę miškuose, įsirengti ten 0,2 ha sodybas ir prižiūrėti mišką.

"Nebus tų masinių statybų - nėra jau kam Lietuvoje statyti", - sakė K.Ramelis.

"Tvarkietis" Jonas Ramonas aiškino, kad tokia pataisa prieštarauja Konstitucijai. Jis siūlė sodybas leisti statytis miškuose, bet numatyti tam tikras išimtis arba padidinti gamtosaugos reikalavimus tokių sklypų savininkams.

Per ankstesnius parlamentarų parengtų pataisų svarstymus Seimas pritarė, kad buvusias sodybas atstatyti privačiuose miškuose nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės paskirties galėtų tik neišlikusio nekilnojamojo turto buvę tikrieji savininkai arba jų tiesioginiai palikuonys.

Buvusios sodybos atstatyti nebūtų galima asmenims tiesioginiais giminystės ryšiais nesusijusiems su buvusios nugriautos ar sunykusios sodybos savininkais, t. y. asmenims nusipirkusiems ar kitaip įsigijusiems nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus.

Taip pat Seimas linkęs nustatyti, kad privataus miško savininkai žemę paversti kitomis naudmenomis galėtų tik įveisę mišką atitinkamo dydžio plote arba sumokėję į biudžetą piniginę kompensaciją.

Specialiųjų tyrimų tarnyba yra pateikusi išvadą, kad negalima leisti visais atvejais atkurti sodybas, nes tada būtų klastojami dokumentai.

Seimas jau kartą balsavo už tai, kad nebūtų iki 0,5 hektaro didinamas minimalus teritorijos, kurią būtų galima vadinti mišku, dydis - jeigu Seimas per paskutinį balsavimą projekto neatmes, kaip ir dabar, mišku galės būti ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas.

Miškų įstatymą keisti siūloma atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išaiškinimą, kad gyvenamąjį būstą miške būtų leidžiama statyti tik išimtiniais atvejais.