Naujoji valdžia nori specialiu teisės aktu nustatyti, kad valstybė gyvena krizės sąlygomis. Opozicijai tokie planai atrodo nereikalingi ir netgi pavojingi.

Pirmas kartas

Netrukus Seimui bus siūloma priimti nutarimą "Dėl valstybės ekonominės padėties". Juo norima nustatyti, kad Lietuva gyvena pavojingomis sąlygomis, siaučiant finansinei ir gresiant ekonominei krizei.

Toks projektas leistų naujajai valdančiajai daugumai imtis įvairių nepopuliarių sprendimų finansų ir ekonomikos srityje, "pridengiant" juos būtinybe kovoti su oficialiai paskelbtos krizės padariniais.

Tai būtų pirmas kartas Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos istorijoje, kai viso Seimo priimamu oficialiu teisės aktu valstybėje įtvirtinama krizinė padėtis.

Būdas susimažinti algas

Projektą "Dėl valstybės ekonominės padėties" žada parengti Seimo pirmininko pavaduotojas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Česlovas Stankevičius.

Jis tvirtina, kad tokį nutarimą, be kita ko, reikia priimti dėl to, kad šios kadencijos Seimo nariai galėtų susimažinti atlyginimus. "Norėdami tai padaryti pirmiausia turime pataisyti Seimo statutą, kad jis leistų mums ekonominės krizės sąlygomis mažinti savo atlyginimus, taip pat priimti teisės aktą, kuriuo ta krizė konstatuojama", – aiškino Seimo vicepirmininkas.

Parlamentarai ėmėsi svarstyti Č.Stankevičiaus siūlomą Statuto pataisą, pagal kurią "Seimas, savo nutarimu pripažinęs susiklosčius sunkią šalies ekonominę padėtį, gali savo kadencijos Seimo narių atlyginimus sumažinti atskiru įstatymu".

Jeigu tokia Statuto pataisa bus priimta, Seimas turės dar priimti atskirą nutarimą, kuriuo konstatuojama sunki šalies ekonominė padėtis, ir tik tada imtis įgyvendinti taupymo programas, įskaitant parlamentarų algų mažinimą.

G.Kirkilas piktinasi

TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma tvirtino, kad Č.Stankevičius savo iniciatyva siūlo priimti nutarimą, konstatuojantį krizinę valstybės būklę. "Tai nėra iš valdančiosios koalicijos ar mūsų frakcijos išeinantis siūlymas. Jo net dar nesame aptarę", – tvirtino J.Razma.

Opozicija Č.Stankevičiaus siūlymą vadina nenaudingu. Pasak kadenciją baigiančio premjero Gedimino Kirkilo, Seimo nutarimas, kuriuo Lietuvoje būtų konstatuota krizė, tik pablogintų padėtį.

"Tai bus tik populistinė deklaracija, skirta viešiesiems ryšiams. Ji tikrai nebūtina, nes nieko nepadės, tik pablogins padėtį, nes neigiamai psichologiškai paveiks rinkos dalyvius ir vartotojus", – tvirtino opozicijos lyderiu tapsiantis G.Kirkilas.

Pasak jo, valdančioji dauguma smarkiai tirština spalvas, kalbėdama apie krizės iššūkius Lietuvai. "Niekas nesako, kad padėtis puiki ar gera. Ji išties nelengva. Bet tikrai ne tokia sunki, kokią bando pavaizduoti valdančioji dauguma", – teigė G.Kirkilas, kurį naujoji valdžia kaltina nuslėpus tikrąją valstybės ekonomikos būklę.

Buhalterės sutriko

Seimo nutarimas dėl krizės įteisinimo turėtų būti priimtas gruodį. Prieš tai turėtų būti svarstomas ir Č.Stankevičiaus siūlymas pakeisti Seimo statutą, leidžiant parlamentarams krizės sąlygomis per kadenciją susimažinti algas.

Seimo narių dauguma vakar pritarė, kad būtų teikiamas toks siūlymas. Pagal dabar galiojančią tvarką "įstatymas dėl Seimo narių atlyginimo dydžio pakeitimo įsigalioja tik nuo kito naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos". Todėl tik ką kadenciją pradėję parlamentarai negali susimažinti algų, kurias jiems daugiau nei dvigubai padidino buvę Seimo nariai.

"Tai kaip mums dabar atlyginimus jums skaičiuoti, pasakykit, nes visiškai neaišku", – taip Seimo kanceliarijos Finansų departamento darbuotojos klausinėjo į parlamento valgyklą užkąsti atėjusius valdančiosios daugumos atstovus. "Kol kas skaičiuokit, kaip numato dabar galiojantis įstatymas. Jeigu jį pataisysim, skaičiuosit kitaip", – klausimus atrėmė šie.

Jeigu Seimo nutarimui dėl krizės įteisinimo ir Č.Stankevičiaus siūlymams pakeisti Statutą bus pritarta, nuo kitų metų parlamentarai gautų 15–17 proc. mažesnes algas. Nuo Naujųjų metų perpus sumažėja ir Seimo nariams skiriamos vadinamosios kanceliarinės išmokos.

Uždraudė teismas

Kai kurie Seimo nariai, netgi iš valdančiųjų frakcijų, ir parlamento teisininkai atkreipia dėmesį, kad bandant susimažinti atlyginimus bus šiurkščiai pažeista Konstitucija.

"Tai akivaizdžiai antikonstitucinis pasiūlymas", – tvirtino valdančiosios Liberalų ir centro sąjungos atstovas Arminas Lydeka. Jis pasiūlė ieškoti kitokių būdų mažinti atlyginimus ir išmokas bei taupyti Seimui skiriamas lėšas.

Teisininkai priminė valdančiajai daugumai, kad dar 1999 m. rudenį Konstitucinis Teismas (KT) savo sprendimu uždraudė Seimo nariams susimažinti atlyginimus. Tokia pat formuluotė pakartota ir viename 2004 m. KT nutarimų.

Beje, KT sprendimas dėl draudimo mažintis parlamentarams algas buvo priimtas irgi ekonominės krizės, prasidėjusios 1998 m., sąlygomis. Tuometė valdžia ėmėsi griežtų biudžeto taupymo priemonių, tačiau Seimo narių algų nelietė, nes KT uždraudė tai daryti.

Gali pareikalauti nepriemokų

Jeigu valdančioji dauguma vis dėlto pritars, kad būtų mažinami Seimo narių atlyginimai, dalis parlamentarų grasina kreiptis į KT.

Kita vertus, pripažįstama, kad kreipimasis geriausiu atveju bus apsvarstytas po metų. Visą tą laiką Seimas galės mokėti mažesnius atlyginimus.

Tačiau jeigu KT nuspręstų, kad toks sprendimas neatitiko Konstitucijos, kai kurie Seimo nariai gali pareikalauti iš biudžeto grąžinti nepriemoką. Tai valstybei gali kainuoti dešimtis milijonų litų.

Nematė reikalo vetuoti

Prezidentas Valdas Adamkus, aiškindamas, kodėl nevetavo ankstesnio Seimo priimto įstatymo dėl parlamentarų algų pakėlimo, atsakė negalėjęs to padaryti.

"Seimas yra priėmęs savo sprendimus ir netgi jeigu penkis, šešis ar net dešimt kartų vetuočiau, tai nieko nepakeistų. Tą klausimą palikau pačiam Seimui spręsti", – sakė valstybės vadovas.

Kiek anksčiau Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė aiškino, jog įstatymas pasirašytas pirmiausia todėl, kad juo gerokai sumažinamos visuomenėje pasipiktinimą keliančios neapmokestinamos išmokos parlamentarų veiklai užtikrinti.

Iš Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimo:

"Seimo nario atlyginimas turi būti pakankamo dydžio, mokamas reguliariai. <...> Seimo kadencijos metu įstatymu negali būti nustatytas mažesnis Seimo nario atlyginimas negu kadencijos pradžioje. Toks konstitucinis Seimo nario atlyginimo už darbą reguliavimas nustatytas tam, kad Seimo narys galėtų tinkamai atlikti savo, kaip Tautos atstovo, priedermę."