Už tokį LLRA-KŠS atstovų projektą po pateikimo balsavo 30 Seimo narių, prieš buvo ir susilaikė po 25 parlamentarus. Kitu balsavimu projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Siūlymą pristačiusi LLRA-KŠS atstovė Rita Tamašunienė teigė, kad dabartinis reguliavimas, leidžiantis asmens dokumentuose rašyti w, q ir x, originalų pavardžių rašymą leidžia tik daliai lenkų tautinės mažumos atstovų, nes dalis jų pavardėse turi ir diakritinių ženklų.

„Nieks nesikėsina į lietuvių kalbą, jos vartojimą. Mano įsitikinimu, tai identifikacinis žymuo, kuris parodo mano sąsają su konkrečia tauta ir šeima, todėl aš siekiu, kad būtų galima padaryti vienodą principą, neišskirti tos grupės į tuos, kurie neturi diakritinių ženklų ir turi tą galimybę padaryti“, – sakė R. Tamašunienė.

„Valstietis“ Stasys Tumėnas jos prašė „paneigti arba patvirtinti teiginį, kai Seimas įteisino tris svetimas raides, kad tai bus tik Pandoros skrynios atidarymas, tik pasitreniravimas“.

R. Tamašunienė į tai atsakė, kad „ne tokia didelė ta Pandoros skrynia“.

„Mūsų valstybėje tikrai nerasime tiek visokių tautybių piliečių, nes čia kalbama apie piliečius, o lenkų kalboje jų (diakritinių ženklų – BNS) viso labo keturių reikia. Mūsų salėje yra dvi kolegės, kurios jau turi nelietuviškas pavardes. Ar mes pajutome didelį diskomfortą, ar nukentėjo mūsų kalbinė raiška Seime? Nemanau“, – kalbėjo LLRA-KŠS atstovė.

Nuo pernai metų gegužės leidus asmens dokumentuose originalią pavardžių rašybą su w, q ir x raidėmis pavardes pasikeitė Seimo narės, teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska ir LLRA-KŠS atstovė Beata Pietkiewitzc (Beata Pietkievič).

Konservatorius Audronius Ažubalis teigė, kad pavardė nėra tik šeimos ir privataus gyvenimo, bet ir kalbos dalis.

„Mane nustebino tas naujadaras, identifikacinis žymuo. Koncentracijos stovyklose būdavo identifikaciniai žymenys, kalinių skaičiai. Pavardės nėra vien šeimos, privataus gyvenimo dalis, toks totemas. Jos yra ir kalbos, tautos kultūros, tautos istorijos dalis. Iš kur ta nepagarba mūsų tautos kalbai, kultūrai ir istorijai?“ – kalbėjo A. Ažubalis.

Po dešimtmečius trukusių diskusijų Seimas pernai metų pradžioje priėmė įstatymą, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose tam tikrais atvejais gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, tai yra asmenvardžiuose leista naudoti nelietuviškas raides w, q, x.

Tokia rašyba galima, jei Lietuvos pilietis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę, taip pat tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis.

Tautinių mažumų atstovams, norint pasikeisti pavardę, reikia deklaruoti tautybę.

Šis įstatymas įsigaliojo gegužės 1 dieną. Dalis Lietuvos lenkų pakeitė savo vardo ir pavardės rašybą. Tuo metu kita dalis lenkų kilmės asmenų teigia, kad veikianti norma jų netenkina, nes ji vis tiek neleidžia asmenvardžių užrašyti originalia forma.

Konstitucinis Teismas (KT) šią savaitę pagal grupės parlamentarų kreipimąsi rašytinio proceso tvarka pradėjo nagrinėti bylą, ar galimybė Lietuvos piliečių asmens dokumentuose asmenvardžius rašyti nelietuviškomis w, q ir x raidėmis neprieštarauja Konstitucijai.

Remdamiesi ankstesniais KT išaiškinimais Seimo nariai teigia, kad nors teismas apskritai neužkirto kelio asmenvardžius dokumentuose rašyti ne valstybine kalba paremtais rašmenimis, tačiau nurodė, jog keičiant pavardžių rašybą reikia kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK), o jos priimta oficiali išvada „yra privaloma visoms valdžios institucijoms“.

VLKK 2021 metais yra išaiškinusi, kad lotyniškais rašmenimis pavardės gali būti rašomos tik užsienio piliečių sutuoktiniams ir vaikams bei užsieniečiams, įgyjantiems Lietuvos pilietybę pagal jo turėtą kitos valstybės išduotą dokumentą.

Komisija nepritarė galimybei Lietuvos piliečių pavardes perrašyti lotyniškais rašmenimis, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, taip pat – jei jis, tėvai, seneliai, protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas bei pavardė ne lietuviškais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.

Į KT dėl nelietuviškos pavardžių rašybos asmens dokumentuose kreipėsi 30 Seimo narių, daugiausiai – opoziciniai „valstiečiai“.