Seime – siūlymas Laisvės premiją skirti Tomui Šernui: jo asmenybė liudija, kad laisvė nėra duotybė

Seime – siūlymas Laisvės premiją skirti Tomui Šernui: jo asmenybė liudija, kad laisvė nėra duotybė

2025-11-11 12:23

Seimo Laisvės premijų komisijos siūlymą šiemet apdovanojimą skirti Lietuvos nepriklausomybės gynėjui Tomui Šernui pristačiusios jos pirmininkės Rimos Baškienės teigimu, Medininkų tragediją išgyvenęs pareigūnas liudija, kad laisvė nėra duotybė.

Tomas Šernas
Tomas Šernas / A. Ufarto/ ELTOS nuotr.

„Dabartinių grėsmių kontekste Tomo Šerno asmenybė yra neįkainojamas liudijimas, kad laisvė nėra duotybė, kad ją reikia nuolat saugoti ir ginti“, – antradienį kalbėjo parlamentarė.

Evangelikų reformatų kunigas T. Šernas yra vienintelis išgyvenęs Lietuvos pareigūnų žudynes pasienyje su Baltarusija Medininkų pasienio punkte 1991 metų liepą.

Jis 1990 metais įstojo į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą ir nuo 1991 metų sausio dirbo Lietuvos muitinėje.

T. Šernas 1991 metų liepos 31 dieną budėjo Medininkų pasienio poste, kai jį užpuolė Rygos ypatingosios paskirties milicijos rinktinės (OMON) kariai ir iššaudė Lietuvos pareigūnus. T. Šernui buvo sunkiai sužeistas.

2002 metais T. Šernas įšventintas kunigu.

Pasak R. Baškienės, premijos skyrimas buvusiam muitinės pareigūnui Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste tampa dar reikšmingesnis ir dar svarbesnis.

„Tomo Šerno veikla dabar, susitikimai ir pilietiškumo pamokos, iš tiesų įkvėpė jaunimą, nes jis vienintelis liudininkas. Jis pasakoja apie tai, jis motyvuoja, jis kalba savo širdimi ir savo prisiminimais“, – kalbėjo ji.

Seimo įsteigta Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus bei indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją – laureatui įteikiama Laisvės statulėlė ir 200 bazinių socialinių išmokų dydžio premija. Šiuo metu tai sudaro 14 tūkst. eurų.

Pernai Laisvės premija skirta Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui.

Premijos laureatai anksčiau buvo Rusijos disidentas, žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Antanas Terleckas, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, buvęs Lenkijos disidentas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, signataras Vytautas Landsbergis, disidentė vienuolė Nijolė Sadūnaitė, septyni buvę partizanai, kovoję prieš sovietų okupaciją: Jonas Čeponis, Jonas Kadžionis, Juozas Jakavonis, Bronislavas Juospaitis, Vytautas Balsys, Jonas Abukauskas, Juozas Mocius, Atgimimo metraštininkas Albinas Kentra, Baltarusijos demokratinė opozicija, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, buvęs disidentas, kunigas Julius Sasnauskas.

Premija skirta ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams Elenai Gerardai Šiuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei, Jonui Borutai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų