Alytaus rajono meras: trūksta informacijos iš valstybės institucijų

Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas sako, kad iš valstybės institucijų trūksta informacijos tiek apie oro užterštumą, tiek apie Alytuje įvykusios nelaimės padarinių likvidavimą.

„Informacijos nebuvo. Aš pats domėjausi, susiradau chemijos mokslų daktarą, su juo konsultavausi. (...) Atsakingos institucijos tyli arba daro tyrimus, laukia, o žmonėms dabar reikia atsakymų. Dėl to tą vakuumą užpildydavo visokie pramanai socialiniuose tinkluose apie paukščius, žalčius, kritusius kiškius. Atsakymų nėra, o žmonės savo įvertinimus daro“, – žurnalistams Seime po neeilinio Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio sakė A. Vrubliauskas.

Pasak jo, taip pat trūko tikslios informacijos apie oro ir vandens užterštumą.

„Žmonės dūsta, o stotelė rodo gerus parametrus beveik visą parą. Tai negeroje vietoje pastatyta. Pagaliau stotelę tik vieną turime, kuri turi tik vieną parametrą. Reikia daugiau investuoti. Čia yra labai svarbu“, – kalbėjo Alytaus rajono meras.

Pasak jo, šiuo metu likviduojant nelaimės padarinius užsiimama „tam tikru improvizavimu.“

„Tariamės su mokslininkais, plauname gatves, su gyventojais grėbsime lapus, bet tai yra tam tikras improvizavimas. Aš norėčiau, kad specialistai, valdiškos institucijos, komisijos, ministerijos pasakytų, ką daryti“, – teigė A. Vrubliauskas.

Spalio 16-osios naktį Alytaus miesto padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilo didžiulis gaisras. Degė apie 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto sandėliai, kuriuose laikomos naudotos padangos. Gaisrą gesino ugniagesių pajėgos iš Alytaus, Kauno, Lazdijų, Vilniaus, Varėnos ir Marijampolės.

Pavojingų įmonių veiklos reglamentavimas

 Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Rolandas Juonys sako, kad tokių įmonių, kaip Alytuje esanti padangų perdirbėja „Ekologistika“, veikla turėtų būti griežtai reglamentuojama. Jo teigimu, Alytuje įvykęs gaisras parodė, kad įstatymai neveikia taip, kaip turėtų.

„Kaip parodė šita nelaimė mūsų mieste, įstatymai neveikia, kaip jie turėtų veikti. Tokių pavojingų įmonių veikla turėtų būti griežtai prižiūrima ir reglamentuota, ir reikalavimai turi būti labai aukšti priešgaisrinei saugai“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Juonys.

Jo teigimu, savivaldybė prieš įvykstant gaisrui neturėjo informacijos apie šios įmonės galimus veiklos pažeidimus.

„Jeigu aplinkos apsaugos pareigūnai tikrina šią įmonę ir neranda pažeidimų, ką gali padaryti savivaldybė šiuo atveju“, – teigė R. Juonys.

Jis taip pat teigė, kad, likvidavus nelaimės padarinius, savivaldybė teiks pasiūlymus, kaip reikėtų tobulinti teisės aktus.

„Kai šitos nelaimės padarinius likviduosime, tikrai susėsime ramia galva ir parašysime rekomendacijas, savo pastebėjimus, ką reikia tobulinti, kad, jei tokia situacija pasikartotų kažkur kitur, būtų galima efektyviau ir greičiau veikti“, – sakė R. Juonys.

Gaisro gesinimas negalėjo būti greitesnis?

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas sako, kad gaisro gesinimo Alytuje metu pajėgumų buvo daugiau, nei reikia, o paties gaisro gesinimas negalėjo būti spartesnis, net ir turint daugiau technikos bei žmogiškųjų išteklių.

„Pajėgumų tikrai buvo daugiau, nei reikia, nes pastoviai buvo laikomi pareigūnai ir technikos vienetai rezerve nuo pat pirmos dienos, kai sutelkėme pajėgas. (...) Nė vienas darbo baras, nė viena technika, pastatyta konkrečiai užduočiai, nebuvo nuimta nė minutei“, – trečiadienį neeiliniame Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje sakė M. Kanapickas.

Pasak jo, gaisro gesinimas iš oro buvo sunkiai įmanomas dėl to, kad patalpose buvo degių medžiagų.

„Kalbant apie gesinimą iš oro, vizualus palyginimas toks: reikia atitraukti visas pajėgas, kurios yra viduje, bando prieiti prie židinio, nes patalpose aplink prikrauta begalė degių medžiagų. Tos patalpos taip pat degė. Dabar ką matome iš oro, tai tik dalis gaisro ploto. Jeigu atitrauksi pajėgas ir bandysi gesinti iš oro, naudojant sraigtasparnius, didelė rizika, kad jie gali nepataikyti į epicentrą ir sukelti pastato griūtį“, – kalbėjo M. Kanapickas.

Viceministras: reikėtų klausyti tik oficialios informacijos

Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis sako, kad šiuo metu, sklindant įvairiems komentarams apie rajone žūstančius gyvūnus, būtina klausyti tik oficialios informacijos.

„Tokiais atvejais reikia klausyti tik oficialios informacijos iš oficialių šaltinių. Visus komentarus, tokie kaip elniai, zuikiai, (...) tai tikrai nėra tokia informacija, į kurią reiktų išvis tokioje situacijoje reaguoti“, – teigė jis.

Pasak sveikatos apsaugos viceministro, esant ekstremalioms situacijoms, yra planai ir grupė įvairių sričių specialistų situacijai suvaldyti.

„Tikrai stengiamės suteikti bent iš Sveikatos apsaugos ministerijos pusės visą reikalingą informaciją ir pagalbą, kuri yra reikalinga ir yra susijusi su sveikatos apsauga“, – pridūrė A. Šešelgis.

Viceministras sako, kad šiuo metu nėra informacijos apie žmones, kurie apsinuodijo dūmais ar toksinėmis medžiagomis dėl gaisro Alytuje, bet galimai tos medžiagos buvo pasklidusios.

„Tokios informacijos, kas apsinuodiję dūmais ar toksinėmis medžiagomis, kurios sklinda degant padangom, tikrai nebuvo, bet apsisaugoti tose vietose, kur galimai tos medžiagos buvo pasklidusios, dabar kaip tik (ties tuo. – ELTA) dirba mūsų specialistai“, – teigė A. Šešelgis.

Pasak jo, medikų pagalba yra teikiama nuolat.

„Medikai visada buvo šalia. (...) Visi ugniagesiai gelbėtojai dirbo labai sunkiai, bet jie turėjo visas priemones ir pakankamai kompetencijų ir profesionaliai vykdė savo darbus, pirmiausia apsaugodami save ir savo kolegas. Darydami tai, kas tokiomis sąlygomis jiems yra privaloma padaryti“, – sakė sveikatos apsaugos viceministras.

S. Gentvilas: gaisro žalą dengs valstybė

Dėl gaisro padangų perdirbimo gamykloje Alytuje patirtą žalą turės dengti valstybė ir savivaldybės, nes įmonės draudimas nesiekia 50 tūkst. eurų, teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas.

„(...) banko garantijos tokiai veiklai ir atsakomybė yra itin maža. Šita įmonė yra apsidraudusi vos 18 tūkst. eurų už atliekų tvarkymą ir 30 tūkst. eurų civiline atsakomybe, o potenciali žala, pagal precedentus matyti, viršys milijonus“, – trečiadienį po neeilinio komiteto posėdžio aptarti gaisro Alytuje priežastis ir padarinius, žurnalistams sakė Simonas Gentvilas.

„Savivaldybės turės padėti gyventojams, turės apmokėti įmonėms už sustabdytą veiklą, o įmonės greičiausiai bus likimas toks pats, kaip ir prieš tai šito savininko buvusių įmonių“, – tvirtino politikas.

Jis pabrėžė, kad jau rudens sesijoje parlamentas privalo priimti Vyriausybės parengtus ir šiuo metu Seime strigusius projektus dėl taršos mokesčio, bankinių garantijų, veiklos vykdymo.

„Mes šiandien gesiname ne Alytaus gaisrą, o ateities gaisrus“, – sakė S. Gentvilas.

Anot jo, būtina išmokti Alytaus gaisro pamokas, nes to nepadaryta po 2002 metų gaisro Trakuose, kai degė didelis kiekis padangų.

„Kas svarbu, kad tokios pavojingos įmonės, kurios laiko padangas, jos dega nuolatos, o ugniagesiai nėra iškėlę tokių reikalavimų joms, kaip pavyzdžiui, bibliotekoms, archyvams, jie turi net aukštesnius reikalavimus negu tokios įmonės“, – sakė Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Aptars...

Aptars... portretas
na, gražiai degė, dar gražiau rūko, gerai, kad VRM ministrė teisingai sureguliavo gęsinimo darbus, viskas vyko sklandžiai. Išvada: žmonėms ir gamtai žalos nepadaryta, kaltų nėra. Sekantis klausimas - mokesčių didinimas aborigenams. Ura...a tovarišči! Ir kur tai jau matyta ir girdėta?

Hmmm

Hmmm portretas
Su tokio grožio moterim suprantama ,kaip ji gavo tas pareigas ,bet ji jų nesuvokia tų pareigų play boy jai daugiau tiktų,bet graži moteris

Anonimui Pydarui

Anonimui Pydarui portretas
Kur yra pagalba. Tik žodžių
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių