Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) baigia į Baltiją nukritusio lietuvių lėktuvo „An-2“ paieškos ir įgulos gelbėjimo operacijos tyrimą, pradeda rengti išvadas. Jų juodraštinį variantą žada turėti po savaitės.

„Visi galimi liudytojai apklausti, galbūt ką nors būtų galima patikslinti arba pareikalauti papildomų dokumentų, bet iš esmės posėdžiai baigti, tikimės kitą trečiadienį turėti išvadas, kurias pateiksime komiteto nariams, kad pažiūrėtų, galbūt pakeistų. Kitaip tariant, juodraštinis variantas bus kitą trečiadienį, jei sutarsime, galėsime ketvirtadienį perduoti į Seimo plenarinį posėdį“, - trečiadienį žurnalistams po posėdžio sakė NSGK vadovas Artūras Paulauskas.

Seimas komitetui suteikė laikinosios komisijos įgaliojimus tirti lėktuvo avarijai, paieškos ir gelbėjimo operacijai, o darbą įpareigojo baigti iki birželio 30 dienos. Svarstant klausimą išsakyta raginimų tyrimą atlikti greičiau, iki birželio 15-osios, ir komiteto nariai žadėjo paskubėti. Formaliai termino nuspręsta nekeisti, kad nesivilkintų procedūros.

Pasak A.Paulausko, tyrimo metu komiteto nariai išsakė siūlymų griežtinti skrydžių saugos kontrolę, spręsti ryšio problemas.

„Kalbėjome apie draudimo dalykus, kad tie orlaiviai turėtų būti draudžiami ir neskraidytų tokiais maršrutais, per jūrą, neapdrausti. Kitas dalykas, kad per jūrą skrendant reikėtų griežtinti reikalavimus, vilkėti hidrokostiumą, būtinai turėti avarinį švyturį, atsakiklius. Tai padėtų tiksliau nustatyti avarijos vietą, nes dabar atsitiko taip, kad lėktuvas neatskrido, o paieškos rajonas buvo praktiškai vos ne visa Baltijos jūra Lietuvos atsakomybės ribose“, - kalbėjo A.Paulauskas.

Komiteto vadovas pabrėžė, kad nežinant aiškios avarijos vietos rasti lėktuvą ir išgelbėti pilotus galimybės buvo minimalios.

Tuo pačiu komiteto vadovas patvirtino, jog jau sulaukė ir prieštaravimų dėl siūlymų griežtinti taisykles vadinamos mažosios aviacijos orlaiviams.

„Patys pilotai šiandien skambina, kad nieko negriežtinkit, nieko nereikia daryti, viskas labai gerai, jie yra patys atsakingi, patys supranta, kuo rizikuoja, ir reguliavimas tik trukdys, galbūt didesnės sąnaudos jiems teks. Bet mes matome, kad skrendant per jūrą tikrai reikalavimai per maži“, - kalbėjo A.Paulauskas.

Trečiadienį komitetui paaiškinimus teikęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius taip pat ragino neskubėti su orlaivių judėjimą reguliuojančių taisyklių pakeitimais, kol darbo nėra baigusios po lėktuvo avarijos sudarytos specialios komisijos.

Ministras žurnalistams Seime sakė, kad net po „An-2“ katastrofos egzistuoja dvi nuomonės - vieni ragina griežtinti aviacijos taisykles, kiti pasisako už dar didesnį liberalizavimą.

„Nereikia gesinti gaisrų tuojau pat, reikia sulaukti visų komisijų išvadų, apmąstyti ir tada daryti teisinius pakeitimus, jei jų reikia ir jei jie būtini, bet kad nebūtų mažoji aviacija sužlugdyta. Egzistuoja ir priešinga tendencija, net šiuo metu, šiuo ekstremaliu atveju aš išgirstu nuomonių privačiai iš oro bendrovių, vežėjų, kad reikia liberalizuoti kai ką, kad mes kai kur per daug griežtiname“, - kalbėjo ministras.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Valdemaras Sarapinas sakė, kad ši lėktuvo katastrofa gali tapti stimulu peržiūrėti visai sistemai, taip pat atsižvelgiant ir į buvusią patirtį.

„Nepaisant to, kad ši katastrofa nėra krizė valstybėje, nepaisant to, kad žuvo du žmonės ir tikrai yra didelė nelaimė, manau, kad ji vis dėlto turi tapti stimulu pažvelgti sistemiškai ir pabandyti grąžinti įdirbį, kurį turėjome, turėjome Krizių valdymo centrą, pakankamai sėkmingai veikiantį su pakankamai dideliais įgaliojimais, jo nebeliko. (...) Ši katastrofa yra proga viską permąstyti ir pabandyti tą įdirbį grąžinti, nereikėtų kurti naujos sistemos, man atrodo, pakanka integruoti visa tai, ką turime“, - žurnalistams po posėdžio sakė V.Sarapinas.

Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs „Klaipėdos avialinijų“ lėktuvas „An-2“ su patyrusiais lietuviais pilotais Adolfu Mačiuliu ir Alvydu Selmistraičiu virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne, už daugiau nei 100 kilometrų nuo kranto, 124 metrų gylyje.

Vėliau pranešta, kad orlaivyje yra bent vieno piloto kūnas, jis buvo iškeltas penktadienį, nustatyta mirties priežastis - paskendimas. Antrojo piloto kūno orlaivyje narai nerado.