Tokią iniciatyvą palaikė šeši komiteto nariai, vienas susilaikė, prieš balsavusių nebuvo.

Būtent šiam sprendimui yra pritarusi Vyriausybė, kuri pasiūlė nedidinti nedarbo dienų skaičiaus ir todėl atsisakyti lapkričio 2-osios.

Seimo Žmogaus teisių komitetas siūlymą pradėjo nagrinėti parlamentarams atmetus Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą, kuria nepritarta, kad Sausio 13-oji taptų nedarbo diena.

„Sausio 13-oji sugriovė Sovietų Sąjungą“

Nepriklausomybės gynėjų sąjungos generalinis sekretorius Arnoldas Kulikauskis komiteto nariams teigė, jog Seimui nepritarus šiai iniciatyvai „istorija šito neatleis“.

Sausio 13-osios svarbą akcentavo ir Lietuvos Nepriklausomybės Gynimo Sausio 13-osios brolijos pirmininkas Kasparas Genzbigelis.

„Kovo 11-osios nepriklausomybės atkūrimo aktas buvo apgintas Sausio 13-ąją. Todėl šitos datos turėtų turėti vienodą statusą, nes neapginta Kovo 11-a būtų niekis. Sausio 13-a nuskambėjo viso pasaulio valstybių akivaizdoj. Sausio 13-oji sugriovė Sovietų Sąjungą“, – kalbėjo jis.

Istorija šito neatleis.

Vienintelis susilaikęs komiteto narys Česlavas Olševskis, pažymėjęs Sausio 13-osios svarbą, nuogąstavo dėl Vėlinių atsisakymo, kaip šventinės dienos.

Pasak jo, pastaraisiais metais lapkričio 2-oji tapo labai svarbia diena, suteikiančia progą žmonėms aplankyti kapines ir kitus objektus.

Nerimavo dėl istorinės atminties

Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomone, 1991 metų sausio 13-oji – viena svarbiausių datų Lietuvos modernios valstybės istorijoje, ji pasižymi susiformavusiomis minėjimo tradicijomis bei renginiais, puoselėjančiais valstybingumo kelio istorinę atmintį, ypač jaunajai kartai švietimo įstaigose.

„Kasmet Sausio 13–ąją žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas pagerbiamas visuotine pilietine iniciatyva, languose uždegant vienybės ir atminimo žvakutes. Laisvės gynėjų dienai tapus švenčių, tačiau nedarbo diena, Sausio 13-osios istorinės atminties puoselėjimo ir pilietinės iniciatyvos žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimui pagerbti tradicijos gali sumenkti“, – teigta šio komiteto išvadoje.

Dėl to nerimavo ir liberalas Eugenijus Gentvilas.

„Mokyklos šiaip ar taip įdeda tą atmintį apie Sausio 13-ą į jaunosios kartos širdis“, – teigė parlamentaras.

Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigė, kad Sausio 13-ąją paskelbus nedarbo diena, jos reikšmingumas nesumažėtų.

„Šiai dienai mes matome tikrai labai gražią praktiką, kuomet reikšmingumas šitos dienos tiktai auga. Tai nežinau, kodėl jūs kažkaip tai įžvelgėt, kad jeigu bus poilsio diena, tai staiga ta diena bus nesvarbi. Ne, ji bus labai svarbi ir įrašius į sąrašą ypatingai svarbių dienų, tai mes kaip tik pasakysime, kad šita diena turi ypatingą reikšmę“, – kalbėjo ministrė.

Kaip rašė BNS, šiuo metu Darbo kodekse įrašyta 16 švenčių dienų, per kurias paprastai nedirbama, iš jų trys sutampa su savaitgalio dienomis.

Dalis politikų Sausio 13-osios laisvadienį siūlo pakeisti gegužės 1-ąją minimos Tarptautinės darbo dienos sąskaita.

1991 metų sausį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantį buvo sužeista.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.