- Milena Andrukaitytė, Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos ryšių su rusų diplomatais atliekantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) prašys pratęsti darbo laiką, sako komiteto vadovas „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
„Prašysime pratęsim, pažiūrėsime, kiek reikės laiko“, – po komiteto posėdžio trečiadienį žurnalistams sakė D. Gaižauskas.
NSGK tyrimą šiuo metu įpareigotas atlikti iki gruodžio 1 dienos.
Trečiadienį komitetas per dviejų dalių, rytinį ir popietinį, posėdį išklausė VSD vadovą Darių Jauniškį bei su I. Rozova bendravusius departamento pareigūnus.
Pasak D. Gaižausko, VSD pareigūnų apklausa bus pratęsta po dviejų savaičių, nes nespėta jos baigti.
„Išklausėme informaciją iš VSD, buvo klausimų-atsakymų sesija, bet dar bus VSD apklausos po dviejų savaičių, dar turės atvykti, atsakyti į svarbius klausimus, į kuriuos šiandien atsakymų negavome. Nespėjome, baigėsi laikas, didelė apimtis klausimų ir informacijos kiekis. Per dvi apklausos sesijas mes nesurinkome visos informacijos, reikės dar vienos“, – kalbėjo NSGK vadovas.
Seimo komiteto posėdyje dalyvavęs VSD vadovas Darius Jauniškis žurnalistams teigė, kad departamentas savo tyrimą, susijusį su minėta politike, vykdė daug metų.
Plačiau kalbėti apie pateiktą informaciją NSGK jis teigė negalįs, nes duomenys yra slapti. Jis taip pat nevertino, kiek pavojingi galėjo būti I. Rozovos ryšiai su Rusijos diplomatais.
Faktas, kad mes nerekomenduojame išduoti leidimo dirbti su slapta informacija, turbūt yra gana reikšmingas.
„Faktas, kad mes nerekomenduojame išduoti leidimo (dirbti su slapta informacija – BNS), turbūt yra gana reikšmingas. Bet nenoriu komentuoti, kol nebus NSGK išvadų“, – sakė jis.
D. Gaižauskas po pirmosios posėdžio dalies žurnalistams sakė, kad parlamentinį tyrimą atliekantis Seimo komitetas gavo daugiau duomenų nei anksčiau yra turėjęs.
„Pagal Valstybės tarnybos paslapčių įstatymą ir pagal principą „būtina žinoti“, pavyzdžiui, komitetų nariai ar tam tikri politikai informaciją gauna labai ribotai, tiek, kiek jiems reikia jų pareigoms atlikti. Komisijos statutas yra gerokai platesnis. Komisija gali gauti arba reikalauja absoliučiai visos informacijos, susijusios su tiriamu įvykiu. Ir mes dėl to dabar gauname visą įslaptintą informaciją, kuria disponuoja VSD“, – tvirtino jis.
Seimas yra pavedęs komitetui atlikti tyrimą dėl parlamentarės I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais ir galimos tų ryšių grėsmės nacionaliniam saugumui.
Iniciatyva atlikti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais kilo, kai paaiškėjo, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis gavo VSD pažymą apie parlamentarę. Joje rekomenduota neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
Dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.
Parlamentarė I. Rozova laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.
Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.
Komitetui taip pat pavesta įvertinti politikų, disponavusių informacija apie I. Rozovą, veiksmus. NSGK aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas V. Pranckietis, kiti informaciją gavę Seimo nariai.
Bus tiriama, ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl I. Rozovos komandiruočių, buvo „priimti laiku ir tinkami siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui“.
Taip pat komitetas turės aiškintis, ar gauta įslaptinta VSD informacija naudota tinkamai, ar ja „nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovu siūloma skirti M. Kairį
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska (Evelina Dobrovolska) Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovu siūlo skirti dabartinį įstaigos direktoriaus pavaduotoją Mindaugą Kairį. ...
-
Į Lietuvą pratyboms atvyksta JAV karinė technika5
Penktadienį Lenkijos - Lietuvos sieną kirto pirmoji JAV kariuomenės 2-ojo kavalerijos pulko karinės technikos kolona, pranešė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius2
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Kas ir kokiu atveju pripažįsta žmogų nepakaltinamu?2
Teismo esate pripažintas nukentėjusiuoju, bet nusikaltėlis – nepakaltinamas. Ar jums bus atlyginta žala ir kada žmogus laikomas nepakaltinamu? Į šiuos klausimus LNK atsakė Baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komiteto narys advoka...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Komendantūros: dažniausiai užduodami klausimai2
Kiekvienas žmogus turi žinoti savo vaidmenį valstybės gynyboje ir įgyti praktinių gebėjimų, reikalingų priešintis, nes žinios suteikia užtikrintumo, teigia Krašto apsaugos ministerija. Tam, kad visi suprastų savo vaidmenis, Lietuvos k...
-
Prezidentūra sureagavo į L. Kasčiūno siūlymus: tai negali vėlinti divizijos įgyvendinimo datos5
Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno siūlymai stiprinti oro gynybą bei etapais didinti tankų pajėgas negali pavėlinti užsibrėžto divizijos suformavimo termino, teigia Prezidentūra. ...
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Žada, kad iki 2050-ųjų žuvusiųjų avarijose nebebus: kliedesiai ar realybė?13
Keturios Lietuvos ministerijos ir dar septynios institucijos gyventojams davė pažadą – iki 2030 metų žūčių Lietuvos keliuose mažės perpus, o jau 2050 metais avarijose žuvusių išvis nebebus. Kad tuos pažadus įgyvendintų, policija jau...