„Reikėtų, kad išvadų rengėjai viską dar atsakingai peržiūrėtų. (...) Artimiausiame komiteto posėdyje pasitvirtinsime išvadą“, – sakė komiteto pirmininkas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.
Jis dėkojo visiems komiteto nariams, kitiems parlamentarams už darbą, pasiūlymus ir diskusijas.
LRT įstatymo pakeitimams apsvarstyti prireikė dešimt Kultūros komiteto posėdžių, kai kurie jų truko visą darbo dieną.
K. Vilkausko teigimu, komiteto išvada užima apie 500 puslapių.
Iš viso projektui buvo registruota daugiau kaip pusantro šimto Seimo narių, apie 15 organizacijų, piliečių ir valstybės institucijų pasiūlymų, per 40 Seimo Teisės departamento pastabų.
Trečiadienį komiteto nariai patikslino keletą formuluočių, kurioms pritarta anksčiau, sutarė, kad redakcinės politikos gaires LRT tvirtintų radijo ir televizijos naujienų vadovai bei interneto portalo vyriausiasis redaktorius.
„Tai yra išvengiant regimybės, kad galėtų būti ta redakcinė politika labiau politizuota“, – pabrėžė Kultūros komiteto pirmininkas.
Trečiadienį valdančiųjų balsais nutarta nekeisti darbo grupės pasiūlytų LRT įstatymo pataisų įsigaliojimo terminų. Tai reiškia, kad dabartinė nacionalinio transliuotojo direktorė galėtų būti atleista pagal naują tvarką.
Būtent šią nuostatą yra sukritikavusi Venecijos komisija. Teikdama savo pastabas dar gruodžio mėnesį Seimo svarstytam LRT įstatymo pakeitimo projektui komisija nurodė, kad pataisos, keičiančios nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo tvarką, gali būti taikomos tik būsimiems vadovams.
Po korekcijų išliko parlamentinės darbo grupės suformuluotas siūlymas, kad LRT vadovui atleisti nepasibaigus kadencijai būtų reikalingi du trečdaliai balsų transliuotojo taryboje – tiek pat, kiek yra dabar. Vis dėlto siūloma koreguoti generalinio direktoriaus atleidimo pagrindus ir leisti tarybai apsispręsti, ar dėl to balsuoti slaptame, ar atvirame balsavime. Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatytas tik atviras balsavimas.
Opozicijos atstovai siūlė įstatymo straipsnio dėl LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos nesibaigus terminui įsigaliojimą atidėti 2028 metams, tačiau pritarimo nesulaukė.
Kultūros viceministras Viktoras Denisenko trečiadienį per komiteto posėdį sakė, kad šiuo klausimu būtų gerai sulaukti naujausių Venecijos komisijos išvadų.
„Labai norėtųsi sulaukti Venecijos komisijos išvadų. Kaip suprantu, tai yra vienaip ar kitaip to dokumento aspektas, to dokumento tema. Venecijos komisijos išvados bet kuriuo atveju, kada jos pasirodys, turės įtakos galutiniam sprendimui šiuo klausimu“, – tvirtino jis.
Kultūros komiteto vadovas K. Vilkauskas sakė, kad atleidimo tvarka iš esmės nekeičiama, tik patikslinami atleidimo pagrindai, kurie nėra nauji, jie numatyti ir dabar galiojančiame LRT įstatyme.
Konservatorė Giedrė Balčytytė savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad vis dėlto siūloma keisti balsavimo būdą. Anot jos, tai gali sudaryti sąlygas atleistam vadovui kreiptis į teismą, o valstybė privalės atlyginti padarytą žalą.
„Aplinkybės keičiasi dėl balsavimo būdo. Jeigu balsavimo būdas tampa slaptas, sąlygos keičiasi (...) dėl to lūkesčiai yra besikeičiantys, dėl to teismas tą vertintų kaip pasikeitusias sąlygas. (...) Kas apmokės žalą, jeigu direktorius kreipsis į teismą?“ – klausė ji.
LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė yra sakiusi, kad ir šis pataisų variantas yra skirtas asmeniškai jai atleisti.
Svarstydamas darbo grupės parengtas LRT įstatymo pataisas, Kultūros komitetas jas gerokai pakoregavo.
Naujai suformuluotas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, pritarta naujo valdymo organo – valdybos – įsteigimui, palaikytas LRT tarybos narių skaičiaus didinimas nuo 12 iki 15, bet nepritarta siūlymui, kad savo narį į tarybą deleguotų Trišalė taryba, vietoj jos siūloma šią teisę nustatyti Nacionalinei nevyriausybinių organizacijų koalicijai.
Sutarta trumpinti tarybos narių kadenciją nuo šešerių iki ketverių metų, nustatyti konkrečius kompetencijos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus kandidatams į tarybos narius, įpareigoti atsakingas institucijas ir organizacijas surengti jų atranką.
Komitetas taip pat pritarė LRT tarybos biuro įsteigimui.
Kultūros komiteto nariai bendru sutarimu atmetė darbo grupės norą apriboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant LRT turinį. Jie siūlo palikti galioti dabartinę įstatymo nuostatą, nes, kaip paaiškino LRT administracijos atstovai, ji yra techninio pobūdžio, skirta užkirsti kelią, kad nacionaliniam transliuotojui skirtais dažniais naudotųsi kitos stotys.
LRT įstatymo pataisų svarstymas yra sulaukęs dalies žurnalistų ir visuomenės protestų.
Naujausi komentarai