„Ketiname apžvelgti situaciją plačiau ir pažiūrėti į migraciją kaip į įvairiapusę problemą – tiek per nacionalinio saugumo prizmę, tiek per socialinės įtampos prizmę, tiek per verslo prizmę ir pasižiūrėti, kaip tarnybos veikia šioje srityje, ar ten viskas gerai, ar yra pakankamai teisinių aktų (migracijos – ELTA) procesui reguliuoti“, – Eltai posėdžio išvakarėse komentavo NSGK pirmininkas.

Anot R. Sinkevičiaus, didžiausią iššūkį auganti migracija šiuo metu kelia šalies nacionaliniam saugumui.

„Nacionalinis saugumas yra vienas iš didžiausių iššūkių, nes pas žmonės, atvykstantys su teise dirbti, atvyksta įvairių pažiūrų, įsitikinimų ir kartais yra sunku patikrinti jų patikimumą, lojalumą Lietuvai. Iš to gali kilti ir socialinių neramumų, kartais migrantai koncentruojasi dideliais kiekiais didelėse, gana apribotose teritorijose, ypač didžiuosiuose miestuose – iš čia taip pat atsiranda tam tikrų įtampų“, – teigė jis.

Kaip pabrėžė NSGK vadovas, koreguojant šalies migracijos politiką, svarbu rasti tokius sprendimus, kurie ne tik užtikrintų saugumą, bet ir nepakenktų verslui.

„Mes turėtume žiūrėti, kaip ateityje koreguoti migracijos procesą, kad nesulaukti visokių nemalonumų, tiek nacionalinio saugumo požiūriu, tiek socialinių įtampų, ir pagaliau – kad nepakenktume mūsų verslui, kuris šiai dienai kai kuriose srityse be migrantų rankų nelabai išsiverčia“, – komentavo M. Sinkevičius.  

Kaip skelbta, spalį Prezidentūroje surengtoje diskusijoje dėl migracijos politikos, vidaus reikalų viceministrė Alicija Ščerbaitė teigė, kad migracijos politika Lietuvoje bus griežtinama – peržiūrimi teisės aktai, Europos Sąjungos direktyvos, procedūros, taisoma teisinė bazė.

Praėjusių metų gegužę priimtas naujasis Europos Sąjungos (ES) migracijos ir prieglobsčio paktas, kuriuo siekiama išspręsti klausimus, susijusius su ES valstybių narių migracijos politika, kartu užtikrinant, kad Bendrija išlaikytų tvirtas ir saugias sienas.

Iki 2026 m. birželio Europos Komisija (EK) ir Bendrijos narės turi pasiruošti jo įgyvendinimui – imtis veiksmų, kad nuostatas, kurios yra sutartos ir įtvirtintos teisės aktuose, būtų galima taikyti praktikoje.

Viena iš jų – privaloma solidarumo sistema, pagal kurią visos ES valstybės narės turi prisiimti tam tikrą atsakomybę už prieglobsčio prašymų svarstymą. Jei ES valstybė narė nenori priimti prieglobsčio prašytojų, ji privalo suteikti alternatyvią pagalbą, pavyzdžiui, mokėti finansinius įnašus į paramos fondą.

Pagal tokį principą Lietuvai per metus reikėtų priimti 158 atvykėlius arba kasmet mokėti apie 3 mln. eurų.

Prezidento vyriausiasis patarėjas D. Matulionis teigė, kad Lietuva ketina mokėti solidarumo įnašą ir nepriimti jai skirtų migrantų.