Sparčiai artėjanti parlamento ketverių metų kadencijos pabaiga Seimo kanceliarijai kelia vis didesnį galvos sopulį. Iki šiol nėra buvę, kad Seimą po rinkimų paliksiančių politikų ir jų padėjėjų išeitinėms kompensacijoms būtų sukrapštyta vos 912 tūkst. litų - kelis kartus mažiau, nei paprastai reikėdavo, rašo „Lietuvos žinios“.

Į naująjį Seimą nepatekę parlamentarai niekada į gatvę neišleidžiami tuščiomis kišenėmis. Dauguma jų gauna dešimtį ar daugiau tūkstančių siekiančias kompensacijas.

Kol kas niekas negali pasakyti, kiek dabartinių tautos išrinktųjų, kuriems nepavyks įveikti artėjančių rinkimų slenksčio, turės ieškotis ne parlamentinio darbo. Paprastai į Seimą neperrenkama nuo 70 iki 90 parlamentarų, drauge su jais parlamento rūmus palieka maždaug pusė tūkstančio jų padėjėjų.Šiems nemenkas sumas dar tenka sumokėti už nepanaudotas atostogas. Seimo kanceliarija milijonų paieškas pradėjo pati dėdama centą prie cento.

Šiuo metu Seimo nario mėnesinė alga yra 6900 litų (frakcijų, komitetų vadovų, Seimo pirmininko bei vicepirmininkų - didesnė). Dirbęs vieną ketverių metų kadenciją seimūnas palikdamas Seimą gaus keturių mėnesio dydžio atlygių sumą. Politikai, Seime dirbę daugiau kadencijų - dvi, tris ar keturias - gaus dar didesnes pinigų sumas.Jokios išeitinės išmokos nepriklauso į naująjį Seimą perrinktiems politikams. Jos taip pat nemokamos ir tiems, kurie iš Seimo išėjo savo noru.

Šios kadencijos metu iš Seimo savo noru pasitraukė keli parlamentarai. Po savivaldybių tarybų rinkimų 2011 pavasarį Seimo nario mandato dėl mero kėdės atsisakė „tvarkietis“ Remigijus Ačas, liberalas Vytautas Grubliauskas, 2009-ųjų rudenį dabartinis partijos „Taip“ lyderis bei sostinės meras Artūras Zuokas.