„Nesuklysiu sakydama, kad žmogaus teisių prasme šis politinis ciklas tikrai išskirtinis, ir tai lemia ne tik dokumentai, koalicijos susitarimai, bet ir krizės, su kuriomis šiandien susiduriame, aš turiu minty ir pandeminę krizę, ir hibridinę Baltarusijos režimo ataką“, – penktadienį Vilniuje atidarydama Nacionalinį žmogaus teisių forumą sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Tai aktualizavo žmogaus teises tiek, kad turbūt drąsiai galime sakyti, kad nebėra visuomenės grupės, kur nebūtų aktyviai diskutuojama apie žmogaus teises ir laisves, ribojimus. Šiandien stebime ir tam tikrą sąvokų devalvaciją, (...) kai painiojamos sąvokos, kai visiškai kitokią prasmę įgyja arba bandoma suteikti tikrai svarbioms sąvokoms, svarbioms problemoms“, – sakė parlamento vadovė.

Tikras skausmas nustumtas į antrą planą

Kalbėdama Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykstančiame renginyje Seimo pirmininkė akcentavo, kad iškreipiant sąvokas kuriamos dirbtinės problemos, nukreipiančios dėmesį nuo tikrųjų žmogaus teisių klausimų.

„Kai kalbame apie diskriminaciją, staiga diskriminacija tampa prašymas visus laikytis bendrų taisyklių, kai hibridinės atakos režisieriai savo propagandos pagražintuose filmukuose tampa didžiausiais žmogaus teisių gynėjais, prieš „veidmainiškus Vakarus“, tokios problemos yra nukreipiančios dėmesį nuo tikrųjų žmogaus teisių klausimų“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Tikrasis skausmas, tikrosios problemos, su kuriomis susiduria mūsų žmonės, lieka lyg nustumtos į antrą planą, nes diskutuojama apie tai, ko išvis nėra, arba diskusija nukreipiama ne ta linkme.

„Tikrasis skausmas, tikrosios problemos, su kuriomis susiduria mūsų žmonės, lieka lyg nustumtos į antrą planą, nes diskutuojama apie tai, ko išvis nėra, arba diskusija nukreipiama ne ta linkme“, – teigė Seimo pirmininkė.

Kalbėdama apie Seimo sprendimus žmogaus teisių srityje V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad „žingsniai yra žengiami, bet dėl proveržio, kurio norėtųsi, dar reikia padirbėti“.

„Labai norėtųsi pasidžiaugti dideliais pasiekimais, bet mes dar nepasistūmėjome į priekį tiek, kiek norėtume. Kalbant apie Stambulo konvenciją, mes imamės iniciatyvų, kurios yra tos konvencijos reguliavimo sferoje – neseniai Seimas pritarė persekiojimo kriminalizavimui, dabar svarstomas smurto artimoje aplinkoje įstatymas, vadinamasis apsaugos orderis“, – informavo parlamento vadovė.

Pokyčių nebus be švietimo – kontrolierė

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pabrėžė, kad politikams nesutariant Lietuvos neratifikuojama Stambulo konvencija ne tik įpareigoja keisti teisės aktus dėl institucijų reakcijos į smurtą artimoje aplinkoje, bet ir užtikrinti prevenciją, be kurios negalima tikėtis pokyčių.

„Konvencija yra vienintelis toks išsamus tarptautinis dokumentas, apžvelgiantis tiek reagavimą į smurtą, tiek apsaugos, pagalbos, koordinavimo ir prevencijos mechanizmus. Tarptautinė sutartis mums nurodo ne tik tai, kokias Baudžiamojo kodekso ir įstatymų nuostatas reikėtų pataisyti, mes taip pat turime sutelkti lygiavertes pastangas smurto artimoje aplinkoje ar smurto lyties pagrindu prevencijai“, – sakė kontrolierė.

„Tai prevencijai užtikrinti mums reikia su vaikais nuo mažens švietimo įstaigose kalbėti, kas yra sveiki, pagarbūs santykiai ir kas yra žalingi santykiai. Tik tada, kai strategiškai tam pakankamai skirsime dėmesio, galime po truputį tikėtis lėtų pokyčių“, – pažymėjo B. Sabatauskaitė.

Nors dar atsargiai, bet vis garsiau smurto artimoje aplinkoje aukos išdrįsta prabilti apie patiriamą siaubą ir ieškoti pagalbos.

Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkė Danutė Jočienė teigė, kad smurtas ne tik sukelia skausmą, bet ir „kėsinasi į prigimtinį žmogaus orumą, kurį gina tiek Konstitucija, tiek tarptautiniai teisės aktai“.

„Nors dar atsargiai, bet vis garsiau smurto artimoje aplinkoje aukos išdrįsta prabilti apie patiriamą siaubą ir ieškoti pagalbos. Smurtas turi daugelį veidų, jis ne tik sukelia fizinį ir dvasinį skausmą, jis kėsinasi į prigimtinį žmogaus orumą, kurį gina tiek mūsų Konstitucija, tiek tarptautinės sutartys“, – kalbėjo D. Jočienė.

Ji pažymėjo, kad Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo įpareigoja valstybes imtis priemonių bei efektyviai kovoti su smurtu lyties pagrindu.

Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas Tomas Vytautas Raskevičius kalbėdamas renginyje teigė, kad bandymai Seime priimti žmogaus teises užtikrinančius įstatymų pakeitimus atsitrenkia į sieną, tačiau rankų dėl to nuleisti žmogaus teisių darbotvarkę įgyvendinti siekiantys politikai neketina.

„Atrodo, kad bėgome į storą ir tvirtų plytų suręstą sieną ir į ją atsitrenkėme. Guzas ant kaktos, skauda. Toks jausmas, lyg sėdėčiau prie tos sienos ir galvočiau, ką daryti toliau. Galiu dar kartą įsibėgėti, bandyti į ją trenktis ir tikėtis, kad ji nuvirs. Galiu bandyti pasikasti po jos pamatais, atsidurti kitoje pusėje, bet siena liks stovėti. Galiu pasistatyti kopėčias ir pabandyti pažvelgti per tą sienos viršų ir pažiūrėti, koks gražus už jos pasaulis, bet galiu daryti dar vieną dalyką – apsišarvuoti auksine kantrybe, atsiraitoti rankoves ir kiekvieną dieną, kiekvieną valandą išrinkti tą sieną po vieną plytą“, – sakė T. V. Raskevičius.

I. Gelūno / „BNS Foto“ nuotr.

Stambulo konvencija: pasirašyta, bet neratifikuota

Penktadienį minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną, Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, vyksta ketvirtasis Nacionalinis žmogaus teisių forumas.

Šių metų forumo šūkis – „Smurtą galime įveikti“, o pats renginys skiriamas Stambulo konvencijai.

Šiemet sukanka dešimt metų, kai pasirašyta ši Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo.

Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo Lietuva pasirašė 2013 metais, tačiau ji iki šiol neratifikuota.

Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją yra pateikusi buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, bet procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.

Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.