- Gailė Jaruševičiūtė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad klausimas dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovybės keitimo yra pernelyg ankstyvas. Parlamento vadovė akcentuoja planuojanti išklausyti ir centro vadovybės poziciją, nes, pasak jos, visuomenės pasitikėjimas LGGRTC yra labai svarbus.
„Šiandieną šis klausimas tikrai per ankstyvas. Turėjome ką tik susitikimą su centro atstovais, pasirašiusiais kreipimąsi, artimiausiomis dienomis susitiksiu su visomis pusėmis ir išklausysiu nuomones, ir manau, kad taip pat ir Seimo valdyboje skirsime nemažai dėmesio šiam klausimui“, – po susitikimo su LGGRTC darbuotojų atstovais teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Akivaizdu, kad centro prestižas ir pasitikėjimas juo yra labai svarbus ir šiandieną jis yra susvyravęs“, – pridūrė ji.
Seimo pirmininkė taip pat teigė, kad, išklausius tik LGGRTC darbuotojų atstovus, kol kas negalima spręsti, ar centro mokslininkų nuogąstavimai yra pagrįsti.
Akivaizdu, kad centro prestižas ir pasitikėjimas juo yra labai svarbus ir šiandieną jis yra susvyravęs.
„Šiandieną pokalbio metu buvo išsakyti tokie nuogąstavimai, bet vėlgi man sunku šiandieną pasakyti galutinį verdiktą, nes, kaip jau minėjau, išklausiau tik vieną pusę“, – sakė parlamento vadovė.
V. Čmilytė-Nielsen akcentuoja, kad centro vadovybės klausimo nereikėtų spręsti per kelias dienas, ypač atsižvelgiant į tai, kad „tik praėjusią vasarą, prieš pusmetį, buvo balsuojama dėl naujojo direktoriaus skyrimo“. Tačiau Seimo pirmininkė teigia, kad Seimo valdyba, esant poreikiui, galėtų sudaryti grupę, kuri šį klausimą galėtų spręsti.
„Seimo valdybos grupė, į kurią įeitų tiek politikai, tiek, žinoma, autoritetingi ekspertai, galėtų būti viena iš formų, kuriose galėtume svarstyti susidariusią situaciją, kuri tikrai kelia nerimą“, – sakė ji.
ELTA primena, kad centro darbuotojų kreipimesi į Seimo pirmininkę, kurį penktadienį gavo ELTA, teigiama, kad susirūpinimą kelia Vidmanto Valiušaičio paskyrimas generalinio direktoriaus vyresniuoju patarėju sukuriant jam naują pareigybę ir parašant naujus, specialiai šiam asmeniui pritaikytus pareiginius nuostatus, įvedant kvalifikacinį reikalavimą, nesusijusį su centro vykdoma veikla.
„Šiai pareigybei suteikiami platūs įgaliojimai konsultuoti ir vertinti istorijos profesionalų darbą, formuoti centro tyrimų kryptis, kontroliuoti centro leidybos skyriaus darbą, viršijantys departamentų direktorių ir skyrių vedėjų įgaliojimus“, – rašoma kreipimesi.
Jame taip pat teigiama, kad LGGRTC darbuotojams kelia susirūpinimą istorijos mokslo nuvertinimas kreipiant istorinius tyrimus ideologizacijos, politizacijos linkme. Pažymima, kad LGGRTC vadovybė skatina visuomenę užsiimti „istorijos gynyba“ ir „atminties karais“, taip pat viešai skelbia neatsakingus ir neobjektyvius pareiškimus bei interviu centro vardu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos1
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks1
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...