Seimo teisininkai siūlo atsiklausti Vyriausybės dėl įpareigojimo rezidentams atidirbti Lietuvoje

Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomone, Seimas turėtų gauti Vyriausybės išvadą dėl siūlymo įpareigoti rezidentus atidirbti Lietuvoje, nes būtų iš esmės keičiama medicinos rezidentūros studijų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarka.

Seimo teisininkai siūlo atsižvelgti į Vyriausybės kompetenciją valstybės mokslo ir studijų politikos formavimo srityje ir į valstybės biudžeto lėšų poreikį.

Tokią nuomonę Teisės departamentas išreiškė įvertinęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo inicijuotas Medicinos praktikos bei Mokslo ir studijų įstatymų pataisas.

Seimo teisininkai siūlo numatyti teisines pasekmes tuo atveju, kai valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijavęs rezidentas nesilaiko trišalėje sutartyje nustatytų įsipareigojimų ir atsisako dirbti (ar neišdirba nustatyto laikotarpio) Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) viešojoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

Pasak teisininkų, įstatymų pakeitimuose vartojant sąvoką „sutartis su valstybe“, nėra aišku, kokia institucija būtų įgaliota valstybės vardu pasirašyti šią sutartį. Siekiant teisinio aiškumo, siūloma tai nustatyti pačiame įstatyme, o ne Vyriausybės tvirtinamoje tvarkoje.

„Vertinant projektu siūlomą reguliavimą, pagal kurį valstybės finansavimas medicinos ir odontologijos studijų krypčių rezidentūroje studijuojantiems studentams būtų siejamas ne tik su objektyviomis, tačiau ir su subjektyviomis aplinkybėmis (studentų sutikimas pasirašyti įsipareigojimo sutartis), svarstytina, ar neturėtų būti tikslinamos ir kitos keičiamo įstatymo nuostatos, kurios reglamentuotų situaciją, kai tam tikros aukštosios mokyklos ar specialybės studentams atsisakius pasirašyti tokias sutartis, valstybės finansuojama studijų vieta būtų perskirstyta kitai aukštajai mokyklai ar specialybei“, – sako Seimo teisininkai.

Taip pat, anot jų, nėra aišku, ar valstybės finansuojamų vietų studentams pasirašius sutartis, pagal kurias būtų finansuojama tik 50 procentų norminės jų studijų kainos, likusi nepanaudota (kiti 50 procentų norminės studijų kainos) valstybės finansuojamų studijų vietų finansavimui skirta valstybės biudžeto suma negalėtų būti skiriama į valstybės nefinansuojamą studijų vietą priimtam rezidentui (jam pasirašius atitinkamą įsipareigojimo sutartį).

A. Matulas kartu su kitais parlamentarais įregistravęs įstatymų pataisas siūlo nustatyti, kad medicinos rezidentūros studentų studijos gali būti apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, jei rezidentas įsipareigotų atidirbti Lietuvoje. Jeigu medicinos rezidentūros studentas su valstybe ir universitetu Vyriausybės nustatyta tvarka yra pasirašęs trišalę sutartį, kuria  įsipareigojo 4 metus po rezidentūros studijų baigimo dirbti LNSS viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, valstybė apmokėtų 100 procentų studijų kainos. Jei rezidentas įsipareigojo 2 metus po rezidentūros studijų baigimo dirbti LNSS viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, valstybė apmokėtų  50 procentų studijų kainos.

Įstatymų pataisomis siekiama sudaryti teisines prielaidas valstybei ir asmenims, ketinantiems studijuoti rezidentūroje, savanoriškai susitarti dėl valstybės įsipareigojimo medicinos studijas apmokėti valstybės biudžeto lėšomis ir medicinos rezidento įsipareigojimo baigus studijas, tam tikrą laiką dirbti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosiose įstaigose.

„Manytina, kad valstybė, vykdydama pareigą užtikrinti kokybišką ir prieinamą pacientams teikiamą medicinos pagalbą ir finansuodama dalies medicinos rezidentų studijas, turi pagrįsta lūkestį tikėtis, kad valstybės lėšomis studijavę medicinos rezidentūros studentai tam tikrą laiką dirbtų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose. Atsižvelgiant į tai, siūloma įtvirtinti teisines prielaidas valstybei finansuoti medicinos rezidentūros studijas, sudarant trišales savanoriškas sutartis, pagal kurias valstybė įsipareigotų apmokėti rezidentūros studijas, o gydytojas rezidentas – tam tikrą laiką dirbti pagal įgytą specializaciją LNSS įstaigose, atsižvelgiant į atitinkamų sričių gydytojų poreikį“, – sakoma dokumentų aiškinamajame rašte.

Priėmus įstatymų pataisas, tikimasi, kad bus sprendžiama gydytojų trūkumo Lietuvoje problema, tuo pačiu ir asmens sveikatos priežiūra gyventojams taps prieinamesnė, nes gydytojai, baigę medicinos rezidentūros studijas ir tam tikrą laiką atidirbę Lietuvoje, liks dirbti savo šalyje ir toliau.

Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus atliktos analitinės apžvalgos „Medicinos studijas baigusių asmenų įsipareigojimai Europos Sąjungos valstybėse narėse“ duomenimis, Graikijoje, Latvijoje, Vengrijoje ir kai kuriose Vokietijos žemėse vietos valdžia yra įpareigojusi valstybės finansuojamas medicinos studijas baigusius asmenis valstybei atlyginti studijų metu patirtas išlaidas arba tam tikrą laikotarpį dirbti savo šalies sveikatos priežiūros įstaigose, įskaitant ir šalies regionuose esančias medicinos įstaigas. Latvijoje taikoma rezidentūros studijų finansavimo sistema, kuri sudaro sąlygas vientisąsias medicinos studijas baigusiam absolventui laisva valia pasirašyti sutartį dėl rezidentūros apmokėjimo iš valstybės biudžeto, tuo pačiu numatant tam tikrus valstybės įpareigojimus. Estijoje ir Lenkijoje taip pat diskutuota apie galimybes įpareigoti valstybės finansuojamų medicinos studijų absolventus dirbti regioninėse ar kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Šiuo metu įstatymo projektuose aptarti santykiai nėra reglamentuoti, nėra nustatyta galimybė susitarti, kad valstybė finansuoja rezidentūros studijas, o rezidentas, pabaigęs studijas, tam tikrą laiką dirba LNSS viešosiose įstaigose.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Kodėl tik keturis metus? Kodėl ne 40 metų? Dar geriau - tegul dirba rajone, kol gyvas.Pririšti už kojos, tegul aria. Mes, pokomunistiniai veikėjai, greitai griebiamės vergovės, jeigu ką. Mokėti atlyginimus? Jūs ką, pasiutot? Iš kur mes imsim tiek pinigų? Patiems neužtenka. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

antanas

antanas portretas
sovietmečio grąžinimas - sprendimas ? o kaip su Konstitucija, kur priverstinis darbas nenumatytas?

Taip manau.

Taip manau. portretas
Kodėl už mokesčiu mokėtoju pinigus išsimokslinę turi išvykti dirbti kitur. ? Tvarka turi būt. Mes nesame tokie turtingi, kad savo lėšomis galime aptarnauti gydytojais kitas šalis. Nebent tą šalis pamoka Lietuvai visas mokslo baigusio Lietuvoje visas išlaidas. Nesavrbu ar gydytojas ar kitas specialistas.?
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių