Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) rengia memorandumą dėl Lietuvos ir Lenkijos santykių.

Pasak URK pirmininko konservatoriaus Emanuelio Zingerio, dokumente turėtų būti įvardytos dvišalių santykių problemos ir jų sprendimo būdai.

Memorando apmatai parašyti trečiadienį per URK posėdį. Lietuvos ir Lenkijos santykių klausimas jame svarstytas keturias valandas.

"Bandėme pažiūrėti šiandien, ką būtų galima padaryti, kad tie santykiai kaip ir anksčiau tvirtai geri", - po posėdžio žurnalistams sakė E.Zingeris.

URK posėdyje dalyvavo ne tik komiteto nariai, bet ir į parlamentą išrinkti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai.

"Nutarėme valanda po valandos pereiti visus punktus ir suprasti, kodėl ta kreivė nepaisant oficialiai teigiamų gerų santykių, vis dėlto kai kuriose srityse santykių kreivė eina aistrų kilimo linkme. Kai kuriose temose santykių degradavimo linkme", - sakė URK vadovas.

Anot jo, lietuvių ir lenkų tarpusavio santykius būtina vystyti galvojant apie Europos ateitį.
"Turėtume būti didesni ir įveikti savyje tą labai lengvą nuslydimą į tuos mažus, pasakyčiau Svifto Guliverio žodžiais, liliputų karus. Turėtume įveikti savyje tą mažumą ir pereiti prie europinio didumo", - dėstė E.Zingeris.

Pasak jo, dokumento juodraštis užima dvylika puslapių. Dėl kiekvieno punkto bus balsuojama kitą savaitę.

"Galėjome gudriai pasilikti krūmuose, bet nusprendėme surizikuoti. Kas būtų pastebėję, kad mes nesusirinkome tuo klausimu ir gudriai atsimušinėti, bet nutarėme prisiimti atsakomybę ir pabandyti rasti ne tik simbolinę draugišką kalbą, ne tik propagandinį valstybės fasado ar kelis europietiškus šiltus žodžius, bet įsigilinti į problemas", - tvirtino parlamentaras.

Jis džiaugėsi per komiteto posėdį neišgirdęs kraštutinių, radikalių nuomonių, reikalavimų.

"Nebuvo nė vieno žmogaus, kuris kaltintų šiuolaikinę Lenkijos valstybę kokiais nors kraštutinumais ir mes neišgirdome kokių nors didelių kaltinimų Lietuvai. Kitaip sakant, nesame indėniškame karo kelyje tarp Lietuvos ir Lenkijos", - sakė E.Zingeris.

Tačiau jis priminė, kad ne viena buvusi Lietuvos Vyriausybė Lenkijai yra pridalijusi įvairiausių pažadų ir netėsėjusi. Anot URK vadovo, jau galima išleisti šių pažadų katalogą, ir Lenkija elgiasi džentelmeniškai to nepadariusi.
Dabartinius Lietuvos ir Lenkijos santykius kaimyninės valstybės mokslininkai yra pavadinę didžiausiu regresu nuo 1989 metų.

Prastėjančius Lenkijos ir Lietuvos santykius pastaruoju metu paaštrino Lietuvos  Seimo priimto Švietimo įstatymo nuostatos, kuriomis tautinių mažumų mokyklose plečiamas dalykų dėstymas lietuvių kalba ir nuo 2013 metų vienodinamos valstybinio lietuvių kalbos egzamino užduotys lietuviams bei tautinių mažumų atstovams.
Lenkų taip pat netenkina, jog Lietuva netesi ankstesnių vadovų duoto pažado išspręsti lenkiškų pavardžių rašybos klausimą. Varšuva siekia, kad Lietuvos lenkai turėtų galimybę savo pavardes lietuviškuose asmens dokumentuose rašyti lenkų kalboje vartojamais rašmenimis.

Tuo metu kai kurie Lietuvos politikai piktinasi Lenko kortos dalijimu tautinių mažumų atstovams, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovų vykdoma politika Vilnijos krašte.