Klaipėdos savivaldybėje

Senamiesčio skvero ateitis vis dar neaiški

Savivaldybė žada neliesti skvero senamiestyje, kurio didžioji dalis pagal parengtą detalųjį planą turėjo būti užstatyta. Tačiau neaišku, kaip su teritorija, kurioje yra skveras, pasielgtų pilietis, pretenduojantis atgauti turėtą nuosavybę.

Žadėjo užstatyti

Dauguma senamiesčio gyventojų tik kovo vidury sužinojo apie 2002 metų vasarą suderintą architekto Vytauto Šliogerio projektavimo firmos “Voliuta” parengtą teritorijos tarp Tomo, Tiltų, Didžiosios Vandens ir Pasiuntinių gatvių detalųjį planą. Teritorijoje suformuoti sklypai komercinės bei gyvenamosios paskirties objektams statyti, taip pat numatyta atkurti buvusią Galinės gatvės atkarpą. Būtent šioje atkarpoje dabar yra senamiesčio gyventojų pamėgtas skveras. Aplinkinių namų gyventojai kategoriškai nesutinka, kad būtų užstatyta didžioji jo dalis.

Planuota, kad užstatymas turėtų iš dalies atkurti karo ir pokario metais sunaikintą ar deformuotą senamiesčio urbanistinę struktūrą. Detalųjį planą, kurio užsakovas yra Klaipėdos savivaldybė, rengę architektai vadovavosi bendruoju planu, kuriame numatyta senamiesčio užstatymo tankį didinti iki prieškarinio.

Visuomenė iš anksto buvo kviečiama susipažinti su teritorijos tarp Tomo, Tiltų, Didžiosios Vandens ir Pasiuntinių gatvių detaliuoju planu, bet žmonių nepasiekė tie kvietimai. Sužinoję, kad ketinama užstatyti vienintelę prie namų esančią žalumos salelę - skverą, pasipiktinę senamiesčio gyventojai surengė protesto akciją ir griežtai pasisakė prieš statybas po jų langais.

Po šios akcijos Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius pažadėjo, kad savivaldybė atsižvelgs į gyventojų interesus.

Apie tai, jog nesitaikstys su miesto valdžios ketinimais sunaikinti skverą, gyventojai pareiškė ir pakartotinai jiems reikalaujant surengtame viešajame detaliojo plano svarstyme.

Nori susigrąžinti

Teritorijų planavimo komiteto nariai, tarp kurių yra ir meras R. Taraškevičius, buvo informuoti, kad didžioji dalis senamiesčio gyventojų (surinkta 60 parašų) nesutinka, kad būtų užstatytas skveras. Todėl reikia galvoti, ką daryti dėl to žemės sklypo, kurį pagal detalųjį planą buvo numatyta užstatyti.

Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Almantas Mureika sakė nemanąs, kad labai vertinga būtų atkurti prieškarinį senamiesčio užstatymo tankį. “Neišeina suformuluoti tokių sprendinių, kad be konfliktų su gyventojais galėtume užstatyti”, - sakė jis ir pasiūlė palikti skverą tokį, koks jis yra.

Skeptiškai užmojus prigrūsti senamiestyje pastatų vertino ir meras R. Taraškevičius.

Tačiau savivaldybės Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėja Raimonda Gružienė prabilo apie kitą problemą, kuri gresia skverui. Paaiškėjo, kad prie Didžiosios Vandens g. 9 kažkada stovėjo namas. To namo gyventojų palikuonis nori atgauti nuosavybę. Pasak R. Gružienės, į žemę gali būti atkuriamos nuosavybės teisės. Kadangi tame žemės sklype nėra jokio statinio, jis turi būti grąžinamas natūra. Jeigu jis bus grąžintas, žmogus, matyt, norės ten kažką statyti. Taigi aplinkinių gyventojų apgintam skverui tebegresia išnykimas. Tačiau sklypo savininkas turės rengti sklypo detalųjį planą, atlikti viešo svarstymo procedūrą ir galbūt vėl susidurs su gyventojų pasipriešinimu.

Pasak R. Gružienės, jeigu žemės sklypo negalima grąžinti natūra, tada taikomas kitas nuosavybės teisių į turėtą žemę atkūrimo būdas - suteikiamas naujas sklypas individualiai statybai kitoje vietoje. Tačiau senamiestyje šis pilietis nebetektų teisės gauti naują žemės sklypą, nes Klaipėdos senamiestis įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), o pagal įstatymą tokioje teritorijoje nauji žemės sklypai nuosavybei neperduodami.

Teritorijų planavimo komiteto nariai, suprasdami, kad savivaldybei gali tekti bylinėtis teismuose, rekomendavo detaliajame plane šioje teritorijoje numatyti skverą. Taryba turės apsispręsti dėl žemės grąžinimo natūra.