Senėjanti visuomenė – pavojus ar galimybės?

Paklausus "ar žinote kas yra sidabrinė ekonomika?", devyni atsakymai iš dešimties būna neigiami. Į vyresniojo amžiaus žmonių poreikius orientuota ekonomika nepažįstama ne tik didžiajai daliai Lietuvos visuomenės, bet ir verslo ar viešojo sektoriaus atstovams.

Vengiama net kalbėti

"Nemaža dalis Europos, JAV bei kitos šalys turi strategijas, kaip pritaikyti ekonomiką prie visuomenės senėjimo, sušvelninti jo padarinius ir gauti naudos. O Lietuvoje, nors esame viena iš sparčiausiai senėjančių visuomenių ES, apie šią sritį beveik nekalbama", – sidabrinės ekonomikos žinomumo stoką paaiškina Lietuvos inovacijų centro Inovacijų analizės ir politikos departamento vadovė Giedrė Ramanauskienė.

2017 m. Lietuvoje vyresni nei 65 metų asmenys sudarė 19,3 proc. visų Lietuvos gyventojų. Remiantis "Eurostato" prognozėmis, Lietuvos gyventojų skaičius nedidės, visuomenė nesustos senėjusi ir iki 2025 m. ši gyventojų grupė viršys 30 proc. ribą.

"Nėra stebuklingo būdo padaryti mūsų visuomenę jaunesnę, visuomenės senėjimo problema savaime neišsispręs, todėl turime prisitaikyti ir imtis tvarių strateginių priemonių, kad mūsų gyventojams būtų užtikrinama ori senatvė", – sako parlamentaras, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas.

Akivaizdu, skambinimas pavojaus varpais bei trumpalaikiai sprendimai senėjančios visuomenės iššūkių neįveiks. Tad galbūt reikėtų suklusti ir užuot žvelgus į kylančius pavojus, matyti ir teikiamas galimybes. Šiuo metu ES daugiau kaip 200 mln. gyventojų yra vyresni nei 50 metų. Kasmet prekėms ir paslaugoms jie išleidžia daugiau kaip 2 500 mlrd. eurų, o dar po penkerių metų ši rinka išaugs iki 4 000 mlrd. eurų. Apskaičiuota, kad daugiausia pinigų yra išleidžiama su sveikatinimu susijusioms paslaugoms. Tai milžiniškas, tačiau Lietuvoje visiškai neišnaudojamas potencialas.

Galimybės verslui

Viena perspektyviausių sidabrinės ekonomikos plėtros sričių pasaulyje – gerontotechnologijos. Pagrindinis šių technologijų tikslas – stiprinti pagyvenusių žmonių siekius ir galimybes, siekiant komforto, saugumo, geros savijautos, visaverčio socialinio dalyvavimo ir savarankiškumo. Nepaisant tokių technologijų pritaikomumo įvairovės (nuo sveikatos ir judėjimo iki pomėgių ir bendravimo), Lietuvoje jomis naudojamasi labai ribotai.

"Pagyvenusio amžiaus žmonės nenoriai pripažįsta naujas technologijas dėl technikos baimės. Be to, jų akimis tokios pagalbinės priemonės pabrėžia nesavarankiškumą, trikdo įprastinę namų rutiną, nemažai kainuoja. Galiausiai net ir patys sveikatos priežiūros darbuotojai neturi pakankamai žinių apie visas technologijų teikiamas galimybes", – pagrindinius tokių technologijų vystymą trikdančius veiksnius vardija Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Geriatrijos klinikos vadovė prof. Vita Lesauskaitė.

Kita potenciali, bet Lietuvoje taip pat neišnaudojama sidabrinės ekonomikos verslo niša – telemedicina. Tai – technologijos, sukurtos teikti medicinos paslaugas nuotoliniu būdu, siekiant didinti kokybiškų medicinos paslaugų prieinamumą, ypač aktualų kaimiškose vietovėse gyvenantiems Lietuvos senjorams. Šios technologijos gali būti taikomos paciento priežiūrai ir stebėsenai, vaizdo konsultacijoms, diagnostikos tyrimams atlikti namuose, informacijai įvairiomis sveikatos priežiūros temomis perduoti bei paslaugoms užsakyti.

Novatoriška verslo vystymo kryptimi taip pat galėtų tapti produktai ir paslaugos, orientuotos į individualias genetika paremtas senėjimo strategijas. Technologija, apdorodama organizmo genetinėje medžiagoje slypinčią informaciją, gebėtų sudaryti individualizuotą "senėjimo planą": rekomenduojamus vaistus, galimas ligas ir grėsmes, sporto rekomendacijas ir t.t.

Nėra stebuklingo būdo padaryti mūsų visuomenę jaunesnę.

Potencialas neišnaudojamas

Skamba per daug gerai, kad būtų tiesa? Tik ne šiuo atveju – potencialo plėtoti tokias technologijas mūsų šalyje yra.

Europos Komisijos ekspertų teigimu, biotechnologijų sritis Lietuvoje vystosi dideliu greičiu ir pritraukia reikšmingas užsienio investicijas. Lietuvoje yra daugiau kaip 50 įmonių, kuriančių, plėtojančių ar naudojančių molekulines technologijas medicinos ir biofarmacijos srityse.

Dauguma šių įmonių pardavimus skaičiuoja šimtais milijonų eurų. Be to, galime pasidžiaugti didžiuliu Lietuvos mokslo institucijų potencialu molekulinių technologijų srityje bei bendradarbiavimu su verslo įmonėmis. Galiausiai, turime aukščiausio lygio specialistų telekomunikacijų, informatikos ir bioinformatikos srityse, kurie gali reikšmingai prisidėti kuriant informacines sistemas, skirtas medicininiams duomenims saugoti ir apdoroti bei didelės apimties vaizdinei ir tekstinei informacijai perduoti bei archyvuoti.

Tačiau kodėl potencialą Europoje turinti sidabrinė ekonomika nėra plėtojama Lietuvoje? Vieno atsakymo nėra, bet ganėtinai akivaizdu, kad mūsų šalyje vis dar egzistuoja negatyvus visuomenės ir verslo požiūris į senyvo amžiaus žmones.

Sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstatymų bazė neatitinka šių dienų poreikių. Stinga lankstumo ir aiškumo reglamentuojant gydytojų vizitus į namus ir virtualių specialistų konsultacijas. Galiausiai, Lietuvos akademinis pasaulis neskiria užtektinai dėmesio geriatrinei medicinai.

Siekdamas aptarti senėjančios visuomenės iššūkius, Lietuvos inovacijų centras suorganizavo kelis renginius, kuriuose kartu su medikais, politikais, senjorais bei verslo atstovais diskutavo apie inovatyvių ir technologinių sprendimų poreikį bei pasiūlą vyresnio amžiaus žmonėms. Pagrindinės renginiuose aptartos idėjos bei įžvalgos vėliau bus naudojamos kuriant veiksmų planą, kaip paskatinti sidabrinės ekonomikos proveržį Lietuvoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių