Paklausus "ar žinote kas yra sidabrinė ekonomika?", devyni atsakymai iš dešimties būna neigiami. Į vyresniojo amžiaus žmonių poreikius orientuota ekonomika nepažįstama ne tik didžiajai daliai Lietuvos visuomenės, bet ir verslo ar viešojo sektoriaus atstovams.
Vengiama net kalbėti
"Nemaža dalis Europos, JAV bei kitos šalys turi strategijas, kaip pritaikyti ekonomiką prie visuomenės senėjimo, sušvelninti jo padarinius ir gauti naudos. O Lietuvoje, nors esame viena iš sparčiausiai senėjančių visuomenių ES, apie šią sritį beveik nekalbama", – sidabrinės ekonomikos žinomumo stoką paaiškina Lietuvos inovacijų centro Inovacijų analizės ir politikos departamento vadovė Giedrė Ramanauskienė.
2017 m. Lietuvoje vyresni nei 65 metų asmenys sudarė 19,3 proc. visų Lietuvos gyventojų. Remiantis "Eurostato" prognozėmis, Lietuvos gyventojų skaičius nedidės, visuomenė nesustos senėjusi ir iki 2025 m. ši gyventojų grupė viršys 30 proc. ribą.
"Nėra stebuklingo būdo padaryti mūsų visuomenę jaunesnę, visuomenės senėjimo problema savaime neišsispręs, todėl turime prisitaikyti ir imtis tvarių strateginių priemonių, kad mūsų gyventojams būtų užtikrinama ori senatvė", – sako parlamentaras, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas.
Akivaizdu, skambinimas pavojaus varpais bei trumpalaikiai sprendimai senėjančios visuomenės iššūkių neįveiks. Tad galbūt reikėtų suklusti ir užuot žvelgus į kylančius pavojus, matyti ir teikiamas galimybes. Šiuo metu ES daugiau kaip 200 mln. gyventojų yra vyresni nei 50 metų. Kasmet prekėms ir paslaugoms jie išleidžia daugiau kaip 2 500 mlrd. eurų, o dar po penkerių metų ši rinka išaugs iki 4 000 mlrd. eurų. Apskaičiuota, kad daugiausia pinigų yra išleidžiama su sveikatinimu susijusioms paslaugoms. Tai milžiniškas, tačiau Lietuvoje visiškai neišnaudojamas potencialas.
Galimybės verslui
Viena perspektyviausių sidabrinės ekonomikos plėtros sričių pasaulyje – gerontotechnologijos. Pagrindinis šių technologijų tikslas – stiprinti pagyvenusių žmonių siekius ir galimybes, siekiant komforto, saugumo, geros savijautos, visaverčio socialinio dalyvavimo ir savarankiškumo. Nepaisant tokių technologijų pritaikomumo įvairovės (nuo sveikatos ir judėjimo iki pomėgių ir bendravimo), Lietuvoje jomis naudojamasi labai ribotai.
"Pagyvenusio amžiaus žmonės nenoriai pripažįsta naujas technologijas dėl technikos baimės. Be to, jų akimis tokios pagalbinės priemonės pabrėžia nesavarankiškumą, trikdo įprastinę namų rutiną, nemažai kainuoja. Galiausiai net ir patys sveikatos priežiūros darbuotojai neturi pakankamai žinių apie visas technologijų teikiamas galimybes", – pagrindinius tokių technologijų vystymą trikdančius veiksnius vardija Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Geriatrijos klinikos vadovė prof. Vita Lesauskaitė.
Kita potenciali, bet Lietuvoje taip pat neišnaudojama sidabrinės ekonomikos verslo niša – telemedicina. Tai – technologijos, sukurtos teikti medicinos paslaugas nuotoliniu būdu, siekiant didinti kokybiškų medicinos paslaugų prieinamumą, ypač aktualų kaimiškose vietovėse gyvenantiems Lietuvos senjorams. Šios technologijos gali būti taikomos paciento priežiūrai ir stebėsenai, vaizdo konsultacijoms, diagnostikos tyrimams atlikti namuose, informacijai įvairiomis sveikatos priežiūros temomis perduoti bei paslaugoms užsakyti.
Novatoriška verslo vystymo kryptimi taip pat galėtų tapti produktai ir paslaugos, orientuotos į individualias genetika paremtas senėjimo strategijas. Technologija, apdorodama organizmo genetinėje medžiagoje slypinčią informaciją, gebėtų sudaryti individualizuotą "senėjimo planą": rekomenduojamus vaistus, galimas ligas ir grėsmes, sporto rekomendacijas ir t.t.
Nėra stebuklingo būdo padaryti mūsų visuomenę jaunesnę.
Potencialas neišnaudojamas
Skamba per daug gerai, kad būtų tiesa? Tik ne šiuo atveju – potencialo plėtoti tokias technologijas mūsų šalyje yra.
Europos Komisijos ekspertų teigimu, biotechnologijų sritis Lietuvoje vystosi dideliu greičiu ir pritraukia reikšmingas užsienio investicijas. Lietuvoje yra daugiau kaip 50 įmonių, kuriančių, plėtojančių ar naudojančių molekulines technologijas medicinos ir biofarmacijos srityse.
Dauguma šių įmonių pardavimus skaičiuoja šimtais milijonų eurų. Be to, galime pasidžiaugti didžiuliu Lietuvos mokslo institucijų potencialu molekulinių technologijų srityje bei bendradarbiavimu su verslo įmonėmis. Galiausiai, turime aukščiausio lygio specialistų telekomunikacijų, informatikos ir bioinformatikos srityse, kurie gali reikšmingai prisidėti kuriant informacines sistemas, skirtas medicininiams duomenims saugoti ir apdoroti bei didelės apimties vaizdinei ir tekstinei informacijai perduoti bei archyvuoti.
Tačiau kodėl potencialą Europoje turinti sidabrinė ekonomika nėra plėtojama Lietuvoje? Vieno atsakymo nėra, bet ganėtinai akivaizdu, kad mūsų šalyje vis dar egzistuoja negatyvus visuomenės ir verslo požiūris į senyvo amžiaus žmones.
Sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstatymų bazė neatitinka šių dienų poreikių. Stinga lankstumo ir aiškumo reglamentuojant gydytojų vizitus į namus ir virtualių specialistų konsultacijas. Galiausiai, Lietuvos akademinis pasaulis neskiria užtektinai dėmesio geriatrinei medicinai.
Siekdamas aptarti senėjančios visuomenės iššūkius, Lietuvos inovacijų centras suorganizavo kelis renginius, kuriuose kartu su medikais, politikais, senjorais bei verslo atstovais diskutavo apie inovatyvių ir technologinių sprendimų poreikį bei pasiūlą vyresnio amžiaus žmonėms. Pagrindinės renginiuose aptartos idėjos bei įžvalgos vėliau bus naudojamos kuriant veiksmų planą, kaip paskatinti sidabrinės ekonomikos proveržį Lietuvoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
R. Duchnevičius siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius8
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, prašydamas apsvarstyti galimybę leisti merams tuokti jaunavedžius. ...
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas1
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų10
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė3
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...