Reikia palaikymo

„Aktyvūs pensininkai padaro daug gražių darbų“, - „Kauno dienai“ sakė Domeikavos seniūnijoje gyvenantis senjoras Bronius Maskeliūnas.

Jis įsitikinęs, kad žmonės laimingesni jaučiasi ne tada, kai ima, bet kai duoda.

Tačiau, anot B. Maskeliūno, dalytis nėra labai paprasta – reikia ne tik asmeninės iniciatyvos, gerų norų, bet ir efektyvaus palaikymo sugalvotoms iniciatyvoms įgyvendinti.

„Asmeninės iniciatyvos yra būtinos, tačiau užmojus turi paremti ir organizatoriai, kurie sutelkia bendriems tikslams – savo bendruomenei, kraštui“, – atkreipė dėmesį B. Maskeliūnas.

Pašnekovas remiasi asmenine patirtimi. Astronomija besidomintis inžinierius Domeikavos centrą ir gimnazijos teritoriją yra papuošęs paties sukonstruotais saulės laikrodžiais.

Jis pabrėžė, kad įgyvendinti tokią idėją būtų neįmanoma be seniūnijos paramos.

Išvengia izoliacijos

Pasak ir B. Maskeliūno ir kitų „Kauno dienos“ kalbintų aktyvių senjorų, seniūnijų darbuotojai turi daug galimybių paįvairinti senjorų kasdienybę, padaryti ją turiningesnę.

To siekia ir patys seniūnijų darbuotojai, tikintys, kad aktyvūs senjorai gali duoti visokeriopos naudos.

„Pagyvenę žmonės, senjorai, savo patirtimi, noru būti naudingi padeda bendruomenių veikloje. Ta veikla – įvairūs renginiai, vakarėliai, rankdarbių užsiėmimai, knygų, sporto klubai. Aktyvus dalyvavimas įvairiose veiklose ne tik teikia naudą bendruomenėms, bet ir patiems senjorams padeda išvengti izoliacijos ir sustiprina socialinius ryšius“, – sakė Šančių seniūnijos seniūnė Ingrida Kuktienė, atliekanti Panemunės seniūno funkcijas.

Vertybės: Domeikavoje viešąsias vietas puošiančių saulės laikrodžių autorius B. Maskeliūnas pabrėžia, kad norint turiningai gyventi reikia būti aktyviam, viskuo domėtis. / Regimanto Zakšensko, Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Moterys – aktyvesnės

Tačiau jei senjorai pasyvūs, nemotyvuoti, valdiškos institucijos gali būti bejėgės.

Iš senjorų kartais išgirstama nusiskundimų, kad trūksta sveikatos nuvykti į renginį ir baiminasi dideliame renginyje užsikrėsti kokiu nors virusu.

„Atkreipčiau dėmesį, kad energingesnės yra vyresnio amžiaus moterys, aktyviau dalyvaujančios visuomeninėje veikloje. Kiekviena iniciatyva ir patirtis pirmiausia yra svarbi pačiam žmogui“, – pabrėžė Žaliakalnio seniūnijos vyriausioji specialistė Daiva Sabiničienė.

Kasdienybės našta

Tačiau net ir geriausius senjorų norus gali nuslopinti garbaus amžiaus žmones supanti kasdienybė – negalavimai, nepritekliai dėl mažų pensijų.

Šią aplinkybę „Kauno dienai“ priminė Dainavos seniūnijoje senjorams skirtas veiklas ir renginius organizuojanti Dainavos seniūnijos bendruomenės narė, Kauno miesto savivaldybės senjorų reikalų komisijos narė Birutė Zeigienė. (Dainavos seniūnijoje gyvena 12 236 vyresni nei 65 metų asmenys).

Nors ji pati pensinio amžiaus, tačiau tai netrukdo ne tik būti aktyviai, bet ir suprasti, kodėl kiti to aktyvumo gali stokoti.

„Kai kabinu renginių skelbimus, kartais prieina koks žmogus ir pasikalbame apie bėdas. Pasako, kad į renginį ateiti negalės, nes reikia, pavyzdžiui, prižiūrėti sergantį sutuoktinį ar sutuoktinę. Šiuo atveju uždarą gyvenimo būdą lemia rūpesčiai, o ne nusiteikimas – nenoriu ar pan. Tačiau jei jie neateina į renginį, tada juos gali sutikti parkuose, nes parkai pas mus gražūs, yra ką veikti. Vaikšto ir poromis, ir po vieną. Senjorai laukiami ir Dainavos seniūnijoje esančioje Gerojo Ganytojo bažnyčioje. Joje yra ir senjorų klubas. Kai kurie senjorai gieda per Mišias. Kiekvienas atranda savo sritį“, – įsitikinusi B. Zeigienė.

Patinka: V. Butkaitienės gyvenimo būdas – spalvingas ir turiningas. / Regimanto Zakšensko, Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Rutinos rėmai

Savo pastebėjimais pasidalijusi Šančių seniūnė I. Kuktienė pabrėžė, kad seniūnija stengiasi pasiūlyti kuo įvairesnių veiklų, kurioms bent šiek tiek laiko rastų net ir pačioje sudėtingiausioje rutinoje besisukantys senjorai.

„Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos, Šančių, Panemunės padaliniai seniūnijose siūlo įvairių veiklų, pavyzdžiui, dailės užsiėmimus, organizuojamos parodos, įvairūs renginiai, knygų pristatymai. Daug programų įvairaus amžiaus grupėms įgyvendinama ir Panemunės seniūnijoje. Pagyvenusiems žmonėms skirtas projektas „Sveiki senjorai“ ir iniciatyva senjorams „Socialinis receptas“.

Šančių seniūnijoje vyksta pažintinės ekskursijos, supažindinama su Šančių istorija, ypatingu gamtovaizdžiu. Panemunės seniūnijos teritorijoje yra puikių vietų aktyviam poilsiui – Jiesios kraštovaizdžio draustinis, Panemunės šilas, Panemunės pliažas. Nenuostabu, kad šile galima sutikti daug senjorų, vaikštančių su šiaurietiško ėjimo lazdomis. Panemunės šile įrengti sporto treniruokliai, tinklinio, krepšinio, petankės aikštelės. Pagyvenusiems žmonėms reikia veiklų, kurios suteikia bendravimą, žinių, padeda ištrūkti iš kasdienės rutinos ir užmegzti naujų draugysčių“, – sakė I. Kuktienė.

Šančių ir Panemunės seniūnijose iš viso gyvena 8 235 vyresni nei 65 metų asmenys.

Judumas: senjorai vertina parkuose įrengtus treniruoklius. / Regimanto Zakšensko, Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Ypatingas choras

Žaliakalnio seniūnijos darbuotoja D. Sabiničienė pabrėžė, kad seniūnija turi ypatingą chorą.

„Žaliakalnyje susibūrę senjorai, kartu su vadovu Arvydu Paulausku sukūrė Žaliakalnio senjorų chorą, kuris jau ne vienus metus bendruomenę džiugina savo atliekamomis dainomis“, – pasakojo D. Sabiničienė.

Apie populiarias veiklas ir užsiėmimus Domeikavos seniūnijoje papasakojusi Domeikavos seniūnijos seniūno pavaduotoja Vita Sutkienė išskyrė protmūšius, sportą, savanoriavimą, dalyvavimą Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) veikloje, meno būrelių patrauklumą.

Dainavos seniūnijoje senjorai muzikuoja susibūrę į Teresės Varnagirienės vadovaujamą ansamblį „Sūduva“.

„Senjorai dalyvauja įvairiuose renginiuose, į kuriuos kviečiami lektoriai, dainininkai, sveikos gyvensenos specialistai, dalyvauja dainų, šokių kolektyvuose, bendruomenių edukacinėse programose – advento vainikų, Kalėdų žaislų gamyboje“, – pasakojo seniūnijoje dirbanti specialistė.

Domeikavos seniūnijoje gyvena 1 760 senjorų.

Iniciatyvų per mažai?

Šančių seniūnė I. Kuktienė atkreipė dėmesį į inciatyvą „Socialinis receptas“.

„Iniciatyvos tikslas – padėti vyresnio amžiaus asmenims atrasti veiklos, atramos, džiaugsmo šaltinį, patirti tarpusavio bendravimo malonumą, pagerinti gyvenimo kokybę. Dalyvavimas grupiniuose veiklose prisideda prie lėtinių neinfekcinių ligų mažinimo, pagerina emocinę psichologinę sveikatą, mažina atskirtį ir vienišumo jausmą, stipriną fizinę sveikatą“, – įsitikinusi I.Kuktienė.

Atkreipiamas dėmesys, kad pagyvenę žmonės noriai užsiima savanoryste, pavyzdžiui, prieš šv. Kalėdas aplanko socialinę atskirtį patyrusius gyventojus, dovanoja dovanų, teikia įvairią pagalbą.

Kartais senjorams užtenka tiesiog pabendrauti.

„Seniūnijoje iš senjorų dažniau sulaukiame klausimų, susijusių su gyvenamosios vietovės problemomis, konfliktais su kaimynais ar socialine pagalba, taip pat dažnai vieniši senjorai pageidauja tik pasikalbėti“, – pastebėjo Žaliakalnio seniūnijos darbuotoja (šioje seniūnijoje gyvena apie 5 400 vyresnių nei 65 metų amžiaus asmenų).

Nuostata: Butkaičiai daug dėmesio skiria sveikai gyvensenai. / Regimanto Zakšensko, Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Vyriausia šokėja

Domeikavos seniūnijoje gyvenanti senjorė Virginija Butkaitienė turi neįgalumo pažymėjimą (prieš daug metų patirto insulto padarinys), tačiau jos gyvenimo būdas – spalvingas ir turiningas.

„Esu buvusi miškininkė. Iki 73 metų amžiaus dar dirbau, o dabar su sutuoktiniu gyvename, galima sakyti, miške. Trylikti metai lankome TAU, dalyvaujame sveikuolių veikloje, maudomės eketėje, kai reikia, padedame Pažaislio vienuolynui. Važiuojame į ekskursijas. Seniūnijoje yra Vaikų dienos ir gerovės centras, mes, močiutės, čia lankomės ir padedame. Pagal galimybes padedame ukrainiečiams – liejame apkasų žvakes, neriame specialias priemones karinei technikai maskuoti“, – pasakojo V. Butkaitienė.

Daug veiklos, darbų ir įvairiausių rūpesčių jos laukia namuose.

„Turime keturias ožkas, 3 ha žemės, šiltnamį, pirtį. Mano vyras – 87 metų. Mėgstame šokius. Aš šoku linijinius šokius. Dar pernai šokome abu, bet dabar šoku viena ir toje grupėje esu vyriausia“, – atkreipė dėmesį senjorė.

Butkaičiai pagal galimybes daug dėmesio skiria sveikai gyvensenai.

„Dalyvaujame sveiko maisto, ruonių šventėse. Kiekvieną rytą darome mankštą, vyro mankšta trunka ilgai, aš darau trumpesnę. Patys užsiauginame absoliučiai visas daržoves, kriaušes, obuolius. Geriame ožkos pieną, pasidarau sviesto, sūrio. Triušių laikome, taigi valgome viską savo“, – ūkiško gyvenimo pranašumus vardijo pašnekovė.

Svarbu turėti pomėgį

Aukštuosiuose Šančiuose gyvenantis ir niekada nenuobodžiaujantis Vitas Petraitis mėgsta pabrėžti, kad gyvena išskirtinėje vietoje.

„Esu gimęs netoli Zoologijos sodo, bet visą gyvenimą praleidau Aukštuosiuose Šančiuose. Mano žmona amžinatilsį, iš Prancūzų gatvės. Jei pasitaiko proga, visiems primenu – esu iš Aukštųjų Šančių. Aukštuosiuose Šančiuose – aukšta kultūra, aukšta moralė ir apskritai pas mus Aukštuosiuose Šančiuose viskas yra aukšto lygio“, – šmaikštavo senjoras.

Jo įsitikinimu, sulaukus pensijos, norint gyventi nenuobodžiai ir turiningai, svarbu turėti kokį nors pomėgį.

„Jei toks yra, jį reikia suaktyvinti. Anksčiau turėjau pomėgį eiliuoti, rašinėti. Prieš pensiją teko lankytis užsienio valstybėse. Ten pamačiau daug nauja, susipažinau su emigrantais, prisidėjau prie lietuviško laikraščio Airijoje – parašinėdavau.

Pradėjau domėtis literatūriniu gyvenimu. Sužinojau apie kūrybinę asociaciją „Kauno branduma“. Ten susirenka, tie, kurie truputį rašo, piešia. Gretos retėja, bet vis susirenkame ir nesiruošiame skirstytis“, – patikino V. Petraitis.

Jo pastebėjimu, žmogaus aktyvumą esmingai lemia būdo savybės: jei žmogus uždaro būdo, nelinkęs bendrauti, jis sunkiai įsitrauks į bendruomenės, seniūnijos gyvenimą.

„Lemia ne tik charakteris, bet ir kiti faktoriai, pavyzdžiui, ar žmogus gyvena greta seniūnijos ar kur nors toli nuo jos. Labai svarbu neužsisklęsti su savo bėdomis, ligomis. Veiklų tikrai galima nesunkiai rasti“, – įsitikinęs pašnekovas.

Veiklus senjoras

Domeikavoje viešąsias vietas puošiančių saulės laikrodžių autorius B. Maskeliūnas pabrėžia, kad, norint turiningai gyventi, reikia būti aktyviam, viskuo domėtis.

„Reikia asmeninę iniciatyvą rodyti. Kai rodai iniciatyvą, atsiranda ir padedančių, ir paremiančių“, – kalbėjo B.Maskeliūnas ir patikino, kad nuobodžiauti ar vartytis lovoje neturi kada.

Pirmą saulės laikrodį jis sukūrė savo sodyboje, o tada kilo mintis vystyti sumanymą toliau.

„Kaip juokauju, pasidariau astronomas Šmukštaras. Susidomėjau astronomija, susipažinau su saulės laikrodžių paslaptis gerai išmanančiu specialistu. Su seniūnijos pagalba ir parama saulės laikrodžiui buvo parinkta labai gera vieta – bene gražiausia Domeikavoje. Kai pavyko projektas prie bažnyčios, sugalvojome ir Domeikavos gimnazijai saulės laikrodį padovanoti. Prie gimnazijos sukonstruotas laikrodis – yra piramidė. Tai yra geometrinis, matematinis, fizikinis, astronominis mokomasis modelis, specialiai pritaikytas mokiniams“, – paaiškino B. Maskeliūnas.

Kūrybingas ir energingas senjoras rūpinasi ir savo fizine forma.

„Kartais sakoma, kad būdamas pensijoje turi daug laiko. Tačiau būna, kad nespėji. Su žmona daug dėmesio skiriame sodybai, nes ji yra buvusi pripažinta viena gražiausių Lietuvoje. Nenorime prarasti gražios sodybos statuso. Be to, per savaitę tris kartus einu į sporto klubą, iš to yra didelė nauda. Labai svarbu negulėti lovoje, nesėdėti užsidarius“, – pabrėžė B. Maskeliūnas.

Svarbios: daug naudos sveikatai Butkaičiai gauna iš puikiomis savybėmis pasižyminčio ožkų pieno ir jo produktų. / Regimanto Zakšensko, Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Siekia plėsti bendrystę

Dainavos seniūnijoje gyvenanti senjorė B. Zeigienė kone visą savo laiką skiria įvairiems renginiams organizuoti.

„Tokioje veikloje labai svarbi yra seniūnijos pagalba. Pavyzdžiui, praėjusiais metais surengėme dvylika renginių. Labai gerai, kai renginiai vyksta didelėse erdvėse, pavyzdžiui, parkuose. Be seniūnijos pagalbos tai būtų neįmanoma“, – sakė pašnekovė.

Planuodama renginius B. Zeigienė galvoja ir apie specialiųjų poreikių turinčius žmones.

„Bendraujame su Dainavos globos centro lankytojais, labai padeda ir centro darbuotojai – jie atveža žmones į renginius. Žodžiu, stengiamės įtraukti kuo didesnę ir įvairesnę bendruomenę, plėsti bendrystę“, – savo veiklos tikslus ir prasmę akcentavo senjorė.