Kol vieni rytais skuba į darbą, Danguolė – susitikti su draugėmis.
„Mes į savaitę po porą kartų susibėgame kur nors kavinukėje, išgeriame kavos, pasidalijame mintimis. Labai įdomu gyventi, labai!“ – dalijosi Danguolė.
Ir tai tik dalis Danguolės dienos. Ji dalyvauja įvairiose organizacijose, lanko trečiojo amžiaus universitetą.
„Mano visos dienos yra suskaičiuotos, aš jau neturiu laiko šeimai“, – juokavo ji.
Veiklos turi ir Jadvyga. Ji juokauja, kad kojines mezga naktimis, o ryte jomis prekiauja.
„Dvidešimt eurų šiandien uždirbau, tai gerai, prie pensijos pridėsiu“, – pasakojo Jadvyga.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Gyvenimu kalbinti sostinės senjorai patenkinti ir sako, kad svarbiausia – požiūris.
„Reikia džiaugtis tuo, ką turi, o ne zirzti ir nedejuoti. Negyvename jau mes taip tragiškai“, – teigė praeivė.
„Sako, kad ateityje pensininkai turės savimi pasirūpinti, taip skaičiau. Man šito turbūt neteks patirti, ir ačiū Dievui“, – pridūrė kita moteris.
Valstybės kontrolės išvados gražios ateities Lietuvai nepiešia. Jau dabar beveik trečdalis šalies gyventojų yra vyresni nei 60 metų ir ateityje tokių tik daugės.
„Mes vis dar orientuojamės į senėjimą kaip problemą, bet ne kaip į naują realybę, kuriai turime prisitaikyti“, – pabrėžė Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Šiuo metu Lietuvoje dirba apie 14 proc. senatvės pensijos gavėjų. Anot Valstybės kontrolės, šalis jau dabar turi kurti strategiją, kaip vyresnio amžiaus žmones kuo ilgiau išlaikyti darbo rinkoje, nes jau 55-erių ir vyresniems darbą rasti sunku.
„Tarnyba mato, kad yra registruota daugiau nei 60 tūkst. žmonių Lietuvoje, kuriems yra daugiau kaip 50 metų. Tai yra daugiau nei trečdalis visų registruotų bedarbių“, – nurodė Užimtumo tarnybos atstovas Liudas Dapkus.
Darbuotojų profesinės sąjungos vadovė sako, kad pagrindinė problema – visuomenės ir darbdavių požiūris. Vyresnis darbuotojas dažniau laikomas našta įmonei.
„Žmogui, jei jis dar turi sveikatos problemų, iš tikrųjų darbo rinka yra uždaryta“, – akcentavo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.
Anot Valstybės kontrolės, darbdaviai nepasiūlo lankstesnių darbo sąlygų, kurios padėtų ilgiau dirbti. Darbo kodekse tokios galimybės numatytos, tačiau darbdaviai jų taikyti neprivalo.
„Reikėtų tų garantijų, panašiai kaip turime lanksčias darbo sąlygas vaikus auginančioms šeimoms“, – pažymėjo I. Segalovičienė.
Per ateinančius 30 metų darbingo amžiaus žmonių gali sumažėti beveik puse milijono. O tai šaliai reikštų 10 proc. mažesnį BVP.
„Darbingo amžiaus gyventojai prisideda prie vyresnio amžiaus senjorų išlaikymo. Dirbančiųjų proporcija traukiasi, natūralu, kad šiam kontraktui kyla grėsmė“, – aiškino „Artea“ banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Kritinė situacija, pagal Eurostato vertinimą, susiformuos apie 2060 metus, kai senų ir darbingo amžiaus žmonių santykis gali padidėti iki drastiškų skaičių“, – teigė L. Dapkus.
Anot ekonomistų, ateityje iššūkių tik daugės.
„Keičiasi pati darbo rinka. Matome dirbtinio intelekto įtaką, matome nuolatinio mokymosi poreikį. Ir perkvalifikavimo, ir kvalifikacijos palaikymo sistemose dar yra nemažai ką būtų galima padaryti“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Valstybės kontrolės išvados taip pat parodė, kad apie 35 proc. vyresnio amžiaus žmonių jaučiasi vieniši, o net 90 proc. pagalbos nesikreipia. Vienišumas prastina psichikos sveikatą, o tai tik didina valstybės išlaidas sveikatos priežiūrai.
„Vienišumą sprendžia įsitraukimas į kultūrines, bendruomenines veiklas, savanorystė, mokymasis, ir matome, kad čia valstybės politikos labai trūksta“, – pabrėžė I. Segalovičienė.
Ministerija pripažįsta, kad daug metų dėmesys buvo nukreiptas į jaunimą ir šeimas. Tačiau jau šiemet tikimasi priimti vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymą.
„Tai nubrėš mūsų valstybės kryptį, norimą formuoti politiką, uždavinius, atsakomybes skirtingoms valstybės institucijoms ir savivaldybėms, ir tikrai prisidės prie sąlygų gerinimo“, – teigė Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Deimantė Bukėkaitė.
Darbdaviai taip pat siūlo peržiūrėti dalį Darbo kodekso nuostatų. Jie sako, kad senėjanti visuomenė neturėtų tapti finansine našta darbdaviams.
Vyresniems nei 60 metų darbuotojams taikomi ilgesni įspėjimo terminai atleidžiant iš darbo, didesnės išeitinės išmokos, o tai darbdavius tik atbaido.
„Turbūt reikėtų nustatyti minimumą, kiek turi būti pradirbta toje įmonėje, o galbūt ši išmoka turėtų būti mokama iš kitų valstybės resursų“, – svarstė Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė.
Tačiau greitų sprendimų ministerija nežada – tokie pokyčiai galimi tik po išsamaus tyrimo.
„Kodėl vyresniame amžiuje žmonės negali integruotis ar, pavyzdžiui, persikvalifikuoti? Reikia pasižiūrėti kompleksiškai, įvertinti priemones, kurios galėtų būti paskatinimas ir darbdaviams, ir pačius dabar turimus sprendimus“, – aiškino D. Bukėkaitė.
Prognozuojama, kad nesiėmus jokių veiksmų, jau 2050-aisiais su senėjimu susijusios valstybės išlaidos išaugs iki 22 proc. BVP.
(be temos)