– Kodėl reikia trumpinti mokslo metus?

– Nuomonių yra įvairių. Negalima vienareikšmiškai sakyti, kad reikia, bet girdime, ką sako švietimo bendruomenė ir profesinės sąjungos. Dabartinis ugdymo procesas birželio mėnesį tampa chaotiškas – trūksta veiklų tomis dienomis, kai vyksta egzaminai. Mokiniai kažkur juda, o ugdymas tarsi imituojamas. Atrodo, kad mokymas vyksta, bet realiai jis nėra nei tikslingas, nei naudingas. Ypač paskutinėmis birželio dienomis.

– Kai karšta, vaikai dažniau nori būti lauke nei klasėje, tiesa?

– Tikrai taip. Mokinių motyvacija birželį būna viena mažiausių per visus mokslo metus. Žvilgsniai krypsta pro langus, jie nori paliesti tą vasarą, sako, jog tegul greičiau baigiasi pamokos.

– Jei jūs ir ministrė suprantate šią problemą, kodėl šiemet vis dar teks eiti į mokyklą iki pat Joninių?

– Tai nėra toks paprastas procesas. Egzaminų sesija jau dabar suplanuota, yra patvirtintos ugdymo tvarkos. Negalima tiesiog vieną dieną atsikelti ir nuspręsti, kad viską keičiame iš esmės. Viena procedūra seka kitą – suplanuotos egzaminų dienos, mokytojai tuo metu užimti, reikalingi pastatai ir visa kita.

J. Elinsko / ELTOS nuotr.

– Kas vyksta, kai vyksta egzaminai didesnėse mokyklose? Ką veikia 5–10 klasių mokiniai?

– Mokykloms siūloma organizuoti edukacines veiklas: ekskursijas, išvykas, muziejų lankymą. Bet įsivaizduokime regiono mokyklą. Jei tai Vilnius – galima kasdien atrasti naują veiklą. O regione ten muziejus ar kitos lankytinos vietos jau seniai žinomos ir lankytos per visus metus. Kartoti tą patį per papildomą savaitę – tikras iššūkis.

– Sakote, kad vyksta veiklų imitacija. Ką realiai veikia mokiniai? Gal jie tiesiog neateina į pamokas?

– Nepaslaptis, kad birželio pabaigoje tikrai stebime suprastėjusį lankomumą. Ypač tarp vyresnių mokinių, kurie jau drįsta neateiti į pamokas. Tas laikas nebūna tikslingas, žinių mokiniai negauna.

– Jei problema buvo žinoma iš anksto, ar trumpinant mokslo metus reikės ir greitinti mokymo programas?

– Taip, šios dvi problemos siejasi. Jei trumpiname mokymosi dienų skaičių, o programos apimtis lieka ta pati, reiškia, turinį reikės pateikti per trumpesnį laiką. Šiuo metu kalbama tik apie pagrindinio ugdymo pakopą ir kalba eina apie savaitę. Šiai pakopai mokslo metai trunka ilgiausiai – 185 dienas. Planuojama trumpinti apie savaitę. Profesinės sąjungos norėtų dar trumpesnių mokslo metų ir visoms ugdymo pakopoms.

– Kaip reikės sutalpinti visą ugdymo turinį į trumpesnį laiką?

– Būtent dėl šito ir vyksta daugiausiai diskusijų ministerijoje. Reikia rasti geriausią sprendimą, kad viskas vyktų tikslingai. Reikia prisiminti: jei mokytojas neveda pamokų, jis neturi kontaktinių valandų. O sutartyse sulygta, kiek mokytojas turi išdirbti, kad jam skaitytųsi etatas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Vadinasi, mokytojai gautų mažiau pinigų?

– Mes norime, kad taip nenutiktų. Todėl dar neturime aiškaus sprendimo – turime tik bendrus siekius. Su švietimo bendruomene ministerija dėl to aktyviai dirba, nors laiko vis mažiau.

– Ar sprendimą norite priimti dar gegužę?

– Taip, nes turime patvirtinti ugdymo planus kitiems mokslo metams.

– Ar profesinės sąjungos patenkintos?

– Profesinės sąjungos džiaugiasi, kad ši ministerija išgirdo jų nuomonę ir pradėjo diskusiją. Jie patys sakė, kad ankstesnės Vyriausybės ir ministrai su jais net nenorėdavo kalbėtis šia tema.

– Bet yra ir tėvų, kurie norėtų, kad vaikai mokytųsi net liepos mėnesį, nes neturi, kur jų palikti.

– Kai prasidėjo mokslo metų ilginimo bumas, buvo atliktos apklausos – tiek tarp tėvų, tiek tarp mokinių, mokytojų. Ir dauguma jų pasisakė už trumpesnius mokslo metus. Kai kurie siūlė mokytis iki birželio 1-osios, kiti – iki 10 dienos, o vėliausiai – iki birželio 16-os. Tad net ir sutrumpinus vieną savaitę, atlieptume tėvelių poreikius.