Aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus sutinka, kad būtų galima įvesti metinį kormoranų paėmimo iš gamtos limitą, taip padidinant leistinų sumedžioti šių paukščių skaičių.

„Kas tikrai būtų svarstoma, tai padidinti limitą (kormoranų naikinimo – BNS). Dabar limito apskritai nėra, yra paimama apie 6 tūkst. kormoranų (per metus – BNS), tačiau pagalvoti apie limitą – tikrai taip“, – per Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdį šią savaitę sakė K. Šetkus.

Vis dėlto, anot jo, tokio limito įvedimas Lietuvoje neišspręstų žuvininkystės ūkių problemų dėl didelės maždaug 20 tūkst. porų siekiančios kormoranų populiacijos Rusijos Kaliningrado srityje. Pasak viceministro, ten su kormoranais kovojama nepakankamai. 

„Sprendimą priimsime teigiamą. Nesakau, kad po dviejų savaičių bus galima medžioti, bet tikrai dėl (kormoranų – BNS) išėmimo iš gamtos kiekio padidinimo – mes tikrai į tai atsižvelgsime“, – sakė K. Šetkus.  

Jo teigimu, lanksčiau reguliuoti kormoranų populiaciją leidžia praėjusią savaitę gautas Lietuvos deleguoto už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingo eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus atsakymas.

Pasak frakcijai „Vardan Lietuvos“ atstovaujančio Seimo nario Kęstučio Mažeikos, Europos Komisijos (EK) atstovas birželio 18 dieną Kaimo reikalų komitetą informavo, jog Europos Sąjungos (ES) direktyva numato galimybę šalims narėms nukrypti nuo griežtų paukščių rūšių apsaugos nuostatų, jeigu reikia nuo jų daromos didėlės žalos apsaugoti pasėlius, naminius gyvulius, miškus, žuvininkystę ir vandenį.  

Vis dėlto Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Lina Čaplikaitė-Denisovienė pabrėžė, kad, nepaisant išimčių, egzistuoja vadinamoji EK „pofaktinė kontrolė“.

Nesakau, kad po dviejų savaičių bus galima medžioti, bet tikrai dėl (kormoranų – BNS) išėmimo iš gamtos kiekio padidinimo – mes tikrai į tai atsižvelgsime.

Anot jos, Komisija pamačiusi, jog Lietuva 2015–2019 metais iš gamtos paimta po 3 tūkst. kormoranų, pradėjo teikti pastabas „ir klausinėti, ar tai nėra per drastiški skaičiai, ar nėra esminio poveikio kormoranų populiacijai“.

L. Čaplikaitės-Denisovienės teigimu, pernai Lietuvoje iš gamtos paimta apie 6 tūkst. kormoranų: „Neaišku, kaip Europos Komisija reaguos ateityje, pateikus 2023 metų ataskaitas“.

Žemės ūkio ministerija siūlo nustatyti kormoranų šalinimo iš gamtos limitą, jų naikinimo periodą leidžiant pasirinkti žuvininkystės ūkiams. Pasak viceministro Donato Dudučio, tam neprieštarautų ir ornitologai.

„Aplinkos apsaugos agentūra šiandien nustato tam tikrus periodus, kada galima kormoranų populiaciją valdyti vadinamuoju letaliniu būdu, išiminėti juos iš gamtos letalinėmis priemonėmis. Nustatyti periodai, bet jie, matyt, netenkina nei akvakultūros ūkių (...). Sudėtinga juos (kormoranus – BNS) iš gamtos išimti būtent tuo metu (konkrečiu metu – BNS), o žalą daro nuolat“, – komitete kalbėjo D. Dudutis.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką kormoranus galima naikinti tik tam tikrais periodais. Kad reikėtų atsisakyti šių periodų, mano ir Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos vadovas Rolandas Morkūnas.

„Mūsų sektoriuje kasmet paukščių padaroma žalos ne mažiau kaip 3,5 mln. (eurų – BNS). (...) Tai yra milžiniška žala. Tai yra apie 30 proc. mūsų pajamų. Tai milžiniška žala, varanti silpnesnius vidutinius ūkius arba geresnius, kurie augina daug žuvies, kuriuos užpuola kormoranai. Tai milžiniška žala, varanti juos į bankrotą“, – Kaimo reikalų komitete trečiadienį teigė žuvininkystės ūkius vienijančios asociacijos vadovas.

Pasak jo, 2014 metais nustatyta, jog palaikyti tinkamai kormoranų populiacijai užtenka 2,5 tūkst. perinčių jų porų. Tuo metu pernai šalyje, R. Morkūno teigimu, buvo 8,5 tūkst. perinčių porų, o migruojančių, skraidančių ir laisvų kormoranų – 18 tūkst., todėl kormoranų populiacija šalyje „jau dabar yra per didelė“.

„Mūsų tikslas juos nesumedžioti, o medžiojant juos išgąsdinti, kad jie pasitrauktų iš mūsų tvenkinių“, – sakė žuvininkystės ūkius vienijančios asociacijos vadovas.