Anot jos, šiemet studijas 19 162 pirmakursiai, pernai jų, pasak ministrės, buvo 18 769. 11 713 iš pirmakursių šiemet studijuos valstybės finansuojamose vietose – nemokamas studijas gaus apie 800 mažiau pirmakursių, nei pernai.

J. Šiugdžinienės teigimu, universitetuose stojantieji sudarė 10 541 studijų sutartį, kolegijose – 8 621 sutartį. Beje, šių metų Lietuvos abiturientai sudarė 11 645 studijų sutartis ir tai yra daugiau, nei praėjusiais metais.

Pagrindinio priėmimo rezultatus trečiadienį skelbia ir Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO).

Pasak ministrės, žvelgiant į juos, „yra dalykų, kurie džiugina, yra, kurie liūdina“.

Daugėja potencialių pedagogų

„Pirmiausia, kas džiugina, tai susidomėjimas pedagogikos studijomis – jis auga. Šiemet pirmosios pakopos bakalauro pedagogikos studijas rinkosi 100 daugiau abiturientų, nei pernai metais ir 200 daugiau, nei dar praėjusiais metais. Ši tendencija džiugina“, – sakė ministrė.

Ministerijos duomenimis, šiemet pagal pedagogikos studijų krypčių bakalauro programas universitetuose ir kolegijose iš viso studijuos net 1 084 jaunuoliai, 621 iš jų – valstybės finansuojamose vietose.

Daugiausia būsimų pedagogikos studentų pasirinko Mokomojo dalyko pedagogikos studijas Vytauto Didžiojo universitete (117), Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studijų programą Klaipėdos valstybinėje kolegijoje (98) ir Vaikystės pedagogikos studijų programą Vilniaus kolegijoje (95). 

M. Morkevičiaus / BNS nuotr.

Pasak J. Šiugdžinienės, daugėja ir pasirinkusiųjų valstybės finansuojamas profesinės pedagogikos studijas, trunkančias 1–1,5 metų. Anot jos, tai yra labai svarbus signalas, leidžiantis tikėtis, kad mokyklas papildys trūkstamo profilio – matematikos, fizikos ir chemijos mokytojai.

Pirmiausia, kas džiugina, tai susidomėjimas pedagogikos studijomis – jis auga.

Ministrė sako, kad Vyriausybei teikia siūlymą didinti šių profesinės pedagogikos studijų vietų skaičių nuo 240 iki 385.

J. Šiugdžinienė taip pat atkreipė dėmesį, kad vidutinis stojančiųjų į valstybės finansuojamas pedagogikos studijas balas yra 7,27. Anot ministrės, jis „nėra labai mažas, bet norėtųsi, kad būtų aukštesnis“.

Vidutinis konkursinis balas universitetuose siekia 7,56, kolegijose – 5,25.

Trūks fizikos, matematikos, fizikos mokytojų

„Neramina tai, jog dalis studijų krypčių, mums labai svarbių studijų krypčių pedagogikos studijose, sulaukia vis dar mažai stojančiųjų, mažai norinčių studijuoti pirmoje pakopoje, bakalauro studijose tapti chemijos, fizikos, matematikos, biologijos, informacinių technologijų mokytojais. Tad šis klausimas lieka labai aštrus ir reikia nuveikti daug darbų, kad mes čia turėtumėme didesnį susidomėjimą“, – kalbėjo ministrė.

Be minėtų krypčių, jos teigimu, problemų įžvelgiama ir dėl istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros sričių, studijuoti jose taip pat renkasi mažiau jaunuolių.

Ministerijos duomenimis, šiemet bakalauro studijų programose mokomojo dalyko pedagogikos matematikos specializaciją rinkosi aštuoni studentai, biologiją – 13, fiziką – du, chemiją – vienas studentas.

J. Šiugždinienė atkreipė dėmesį, kad problemą aštrina ir tai, jog iš baigusiųjų pedagogikos studijas apie pusė renkasi kitą kelią.

„Tai tikrai labai liūdina. Ši problema, beje, nėra tik Lietuvos problema – matėme didžiulius straipsnius apie Didžiąją Britaniją, kur taip pat jaučiamas labai didelis mokytojų trūkumas. Čia yra keli labai svarbūs veiksmai, pirmiausia – darbo vietos patrauklumas, tai yra ir atlyginimas, ir laisvė mokyti, mažiau biurokratijos“, – svarstė švietimo ministrė. 

Neabejoju, kad matematikos rezultatai taip pat galėjo turėti įtakos.

Jos teigimu, šiuo metu visoje Lietuvoje nejaučiamas didelis ikimokyklinio ugdymo pedagogų trūkumas, tačiau situacija stebima ir, esant poreikiui, šios studijos jau kitąmet galėtų tapti vienomis iš prioritetinių ir būsimiems pedagogams būtų skiriamos stipendijos.

Mažėja būsimų akušerių, inžinierių

Auga informacines technologijas ir matematikos studijas pasirinkusių pirmakursių skaičius: IT studijas pasirinko 2096 studentai (1856 pernai), pasirinkusiųjų matematiką padaugėjo nuo 189 iki 230. Lyginant su pernai, taip pat kiek išaugo pasirinkusiųjų fizinių mokslų sritį  (299 studentai).

J. Šiugždinienė taip pat apgailestavo, kad kiek sumažėjo pasirinkusių slaugos ir akušerijos  (855, pernai – 882) , inžinerijos ir technologijos (2 425, pernai – 2 587) studijų kryptis.

Universitetuose daugiausia sutarčių sudaryta socialinių mokslų krypčių grupės programose – 19,5 proc., antroje vietoje – informatikos mokslų krypčių grupė (12,4 proc.), trečioji – sveikatos mokslų grupė (beveik 12,1 proc.).

Kolegijose daugiausia sutarčių pasirašyta verslo ir viešosios vadybos krypčių grupėje (28,2 proc. priimtųjų), taip pat sveikatos ir inžinerijos mokslų grupėse.

Įžvelgia matematikos egzamino įtaką

J. Šiugždinienė pripažino, kad sumažėjusį nemokamai studijuosiančių studentų skaičių „tikriausiai paveikė“ prasti šiųmetiniai valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatai – jo neišlaikė apie 35 proc. būsimųjų studentų. Išlaikyti šį egzaminą būtina norint studijuoti valstybės finansuojamose vietose daugelyje studijų krypčių.

„Tikrai nesakyčiau, kad tai yra pagrindinė priežastis, priežasčių yra įvairių – ir pandemija, ir šiemet tikrai daugiau studentų turi galimybių išvykti (...), tačiau neabejoju, kad matematikos rezultatai taip pat galėjo turėti įtakos“, – tvirtino ji.

Ministrė taip pat nesiejo didesnio susidomėjimo menų studijomis su matematikos egzamino rezultatais, pabrėždama, kad į šias vietas stojantieji turi ir papildomą barjerą – stojamąjį egzaminą.