Vyriausybei pateiktame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo plane kultūros ministras Šarūnas Birutis pasigenda aiškių prioritetų ir finansavimo garantijų.

Trečiadienį Vyriausybė planavo patvirtinti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programą ir jos įgyvendinimo 2015-2020 metų veiksmų planą, tačiau Š.Birutis paprašė priėmimą atidėti.

„Kultūros ministerija beveik už pusę priemonių atsakinga, todėl manau, kad reikėtų geriau parengti. Matyt, svarbiausias dalykas yra tai, kad tokiai progai mes surašome priemones, kurios neturėtų būti „pageidavimų koncertas“, o turėtų būti bent dešimt ar penkios priemonės pagal valstybės išgales, kurias tikrai įvykdytumėme ir kurioms jau dabar būtų numatytas finansavimas. To kol kas projekte nebuvo, ir man tai kelia nerimą“, - trečiadienį BNS sakė ministras.

„Jeigu mes tik susirašome, o po to galvojame, kas čia, iš ko ir kada finansuos, ir paliekame tuos klausimus atvirus, manau, kad tai nėra labai gerai“, - pabrėžė jis.

Specialios darbo grupės parengtame ir Vyriausybei tvirtinti siūlomame projekte numatyta per 70 įvairių renginių, darbų, paskirta atsakinga institucija ir numatyti įgyvendinimo metai. Tačiau nėra nustatytų prioritetų, numatytų finansavimo šaltinių ir reikalingų sumų.

„To (plano - BNS) reikia, bet mes turime apsispręsti, ką padaro valstybė už biudžeto pinigus ir ką skatiname padaryti savivaldybes, privačius fondus. Parašome, ką finansuoja savivaldybės, kad iliuzijų neturėtų“, - sakė Š.Birutis.

„Surašius „pageidavimų koncertą“, sukeliami visiems lūkesčiai, kad bus ir pinigai. Manęs šiandien viena, kita savivaldybė, kuri turi signatarų, klausia: o tai gerai, mus įtraukė į Vyriausybės programą, mes pagaliau išspręsime paminklo klausimą. Ar per jus eis pinigai, ar per ką? Aš sakau: palaukite, apie pinigus tai nekalbame“, - pasakojo kultūros ministras.

Jis teigė jau dabar sulaukiąs daug klausimų dėl pasirengimo šimtmečiui, bet atsakyti į juos negalįs.

„Aišku, kad bus Dainų šventė, bet jai reikia pasiruošti. Šiandien jai reikia ruoštis jau įtraukiant ir pasaulio lietuvius. Jie pas mane ateina ir klausia: ar mes dalyvausime, ar mums kas nors padės pasiruošti, atvešite mus? Aš neturiu atsakymo. Jeigu numatytume labai aiškiai, kad turime sąmatą 2016-2107-2018 metams, tai ir padarome“, - tvirtino ministras.

Jis taip pat iškėlė idėją įkurti specialų fondą, kad savo lėšų valstybės šimtmečio minėjimo projektams galėtų skirti privatūs mecenatai, paprasti piliečiai.

Paklaustas, kokią sumą valstybė ketina duoti savo jubiliejaus minėjimui, Š.Birutis siūlė lygiuotis į Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai sąmatą.

„Visiems sakau labai paprastą pavyzdį, jeigu mes pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai krizės metu sugebėjome skirti apie 220 mln. litų, susitardami, kad tai svarbu Lietuvai kaip valstybei, ar šimtmetis nėra svarbu Lietuvai, kaip valstybei? Man atrodo, kad svarbiau negu pirmininkavimas ES Tarybai, kuris vyksta kas keliolika metų. Tai yra proga priminti apie valstybę, tautą, pristatyti tiek save, tiek padaryti dovaną visai tautai“, - tvirtino kultūros ministras.

„Kito šimtmečio mūsų vaikai ir anūkai nesulauks. Reikia padaryti šventę, kad žmonės tikėtų valstybe, matytų jos perspektyvą, matytų, kitą šimtmetį“, - teigė jis.

Š.Birutis taip pat siūlė pasinaudoti pirmininkavimo ES patirtimi ir sudaryti šventės minėjimo tarpinstitucinį veiklos planą.

Jis pabrėžė, kad pirmosios lėšos šimtmečio minėjimui turi būti skirtos jau kitų metų biudžete. Dabar šis darbas daromas neplaningai.

„Kitiems metams pasiruošimui Dainų šventei jau išsiderėjome tam tikrą sumą ar filmo pradžiai. Bet niekas nežino, ar kitų metų derybose pavyks vėl išsiderėti. Trejiems metams biudžetas juk gali būti planuojamas“, - kalbėjo ministras.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos projekte numatoma iki 2018-ųjų rekonstruoti ir Nacionaliniu kongreso centru paversti buvusius Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, įrengti daugiafunkcinį kompleksą su 20 tūkst. vietų žiūrovams stadionu, iki 2018-ųjų užbaigti Valdovų rūmų statybas, renovuoti Signatarų namų pastatą Vilniuje, sutvarkyti pastatą Kaune, kur tarpukariu veikė Užsienio reikalų ministerija, iki 2019-ųjų suremontuoti istorinę prezidentūrą Kaune.

Plane taip pat yra noras sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje, pastatyti paminklus Jonui Basanavičiui, Antanui Smetonai, sukurti vaidybinį filmą „Tarp pilkų debesų“ ir kitus filmus, surengti Dainų šventę, pasaulio lietuvių sporto žaidynes ir kt.

Planuojama, kad įgyvendinant programą bus įvykdyta apie 100 įvairių švietėjiškų projektų bei renginių, bus atidengti 25 paminklai, biustai ar atminimo lentos, pastatyti keturi infrastruktūros objektai. Įsipareigojama siekti, kad programos renginiuose iš viso dalyvautų per 1 mln. žmonių.

Valstybės šimtmetį Lietuva minės 2018 metais. 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje pasirašė dokumentą, kad „skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“.