Šiemet statybose jau žuvo trys žmonės, 24 sunkiai sužaloti. Situacija nesikeičia jau 5 metus.

„Per 5 metus namo iš darbo, iš statybviečių, negrįžo apie 150 asmenų, darbuotojų. Iš jų 30 asmenų žuvo, tai išvis į darbo rinką niekada nebegrįš“, – sakė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

Deja, Lietuvoje nelaimių skaičius net du kartus didesnis nei Skandinavijoje.

„Apie 24 proc. nelaimingų atsitikimų įvyksta todėl, kad į statybvietę ateina neparuošti saugiai dirbti asmenys, neturi darbų saugos kompetencijų, nežino, kaip elgtis“, – aiškino D. Gedvilas.

Lietuvos statybininkų asociacijos nuotr.

Pasak D. Gedvilo, skandinavai labai stipriai investuoja į darbuotojų apmokymą. Kas kelerius metus darbuotojai atnaujina savo žinias. Darbų saugos geras žinojimas einant į statybvietę ten yra privalomas.

„Jeigu darbuotojas jau nesuvokia darbo vietoje padidėjusios rizikos, tai, be abejonės, jo tiesioginis vadovas turėtų tai pastebėti ir kitaip organizuoti darbus“, – sakė VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas.

Darbo inspekcijos specialistas pastebi, kad patyrusių žemesnės grandies vadovų trūksta. Ir išties beveik pusė nelaimingų atsitikimų nutinka darbuotojams, statybose dirbantiems pirmus metus.

„Patys darbuotojai kartais mėgėjai papiktnaudžiauti: tai šalmas spaudžia, tai batai per sunkūs, tai dar kas nors. Labai svarbu, kad pirmiausia atsakomybė būtų ir pačių darbuotojų“, – pasakojo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Yra Lietuvoje įmonių, kurios į darbo saugą žiūri labai rimtai. Su rangovais pasirašomos sutartys, kad darbo saugos reikalavimų būtų laikomasi. Ar tas daroma, tikrinama ir įspėjus, ir neįspėjus.

„Jeigu neištaisoma laiku, tai tada taikomos sankcijos – baudos, piniginės baudos. Labai bijo rangovai, nes baudos mokestine prasme yra labai nepatogios rangovams“, – tvirtino „Citus“ statybų direktorius Jurijus Gerasimovas.

Kai kurios įmonės į darbuotojus investuoja – periodiškai siunčia į kursus, kuriuose kelia kvalifikaciją.

„Nuolatinis priminimas ir kompetencijų auginimas šiuo klausimu yra būtinas. Taip pat naudojame įvairias priemones, kad asmenys ar įmonės, kurios nesilaiko taisyklių, apskritai nepatektų į mūsų vystomus projektus“, – tikino UAB „Gilesta“ gamybos vadovas Paulius Rukas.

Tačiau, pasak statybininkų asociacijos vadovo, darbuotojų darbo saugos žiniomis rūpinasi toli gražu ne visos įmonės. Reikėtų, kad tai būtų daroma visuotinai.

„Esame patvirtinę 14 darbų saugos programų ir, jeigu pasiseks, tai norime, kad šita sistema taptų privaloma ir kad visi darbuotojai, prieš patenkant į statybvietę, būtų apmokyti ir turėtų praktinių žinių“, – kalbėjo D. Gedvilas.

Svarstoma, kad darbo saugos statybininkai turėtų mokytis tiek pas darbdavius, tiek statybininkų rengimo įstaigose.

„Mokymo organizacijos turėtų treniruoklius, paaiškintų, kaip dirbti aukštyje, kaip nusileisti į vandentiekio ar šilumos kažkokį šilumos sistemos šulinį“, – aiškino D. Gedvilas.

Tam reikėtų keisti įstatymus, tačiau naujoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė mano, kad įstatymai ir dabar geri.

„Teisiniai visi saugikliai yra sudėti: darbdaviai privalo aprūpinti darbuotojus ir darbo priemonėmis, ir šalmais, ir apranga, ir viskuo kitu. Jie privalo išklausyti darbo saugos kursus“, – teigė J. Zailskienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

O būna visaip – kartais sužalojimus darbuotojai ir imituoja.

„Atėjo, pasiskundė, sako, kad susimušiau galvą, noriu nedarbingumo. Atsisukome kameras, pasižiūrėjom vaizdą, kaip jis ten nugriuvo – pasirodo, kad jis atsigulė, pagulėjo, pagalvojo, tada atėjo ir pasiskundė“, – pasakojo „Citus“ statybų direktorius.

Darbo inspekcijos duomenys rodo, kad beveik pusė rimtų pažeidimų nustatoma mažose – iki 300 kvadratinių metrų – statybvietėse. Čia dirba arba mažosios bendrijos, arba statybininkai, išsiėmę patentus.

Skaičiuojama, kad statybų sektoriuje šalyje dirba apie 110 tūkst. žmonių.