– Valstybė, o konkrečiau galbūt net „Sodra“ tapo tėvu arba mama keliasdešimčiai tūkstančių vaikų.

– Na, iš esmės taip. „Sodra“ laikinai perima tą pareigą bent jau iš dalies kompensuoti vaikams priteistą išlaikymą tokiu atveju, kai tėvai išsiskiria, teismas priskiria vaikui išlaikymą ir vienas iš tėvų privalo mokėti alimentus, bet to nedaro. Tuomet vienas iš tėvų, kuris yra likęs su vaiku, gali kreiptis į antstolį ir antstolis jau toliau išieško pinigus iš to tėvo ar mamos. O „Sodra“ laikinai iš dalies vaikui kompensuoja tą išlaikymą, t. y. šiuo metu kas mėnesį moka 88 eurų dydžio išmoką. Vėliau tą išmoką išieško iš tėvo, kuris privalėjo mokėti alimentus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Vadinasi, tėvas turės atiduoti skolą. Nėra taip, kad valstybė visam laikui, iki kol vaikui sueis 18 metų, juo rūpinsis.

– Taip, tėvas turės atiduoti skolą „Sodrai“ ir, svarbu pasakyti, turės mokėti ir priteistus alimentus. Nes kartais susiduriame su tuo, kad žmogus galvoja, jeigu jau „Sodra“ perėmė tą mano pareigą, mokėjo vaikui, tai aš įsiskolinau „Sodrai“, „Sodrai“ grąžinsiu ir tuo mano pareigos baigiasi. Tai ne, antstolis turi teisę toliau išieškoti alimentų skolą, bet alimentų prievolė nesibaigia.

– Kokios yra šių žmonių istorijos? Atrodo, labai neatsakinga, kad nesirūpiname savo atžalomis. Greitai tuokiamės, greitai skiriamės, o pažadų nesilaikome.

– Kartais ir skaičiai prabyla. Pavyzdžiui, šiuo metu matome, kad yra žmogus, kuris nemoka alimentų aštuoniems savo vaikams. Būta ir kitų antirekordininkų, anksčiau buvo žmogus, kuris septyniolikai vaikų nemokėjo. Eilinių skolininkų skola – iki 5 tūkst. eurų, bet yra ir liūdnesnių antirekordininkų, pavyzdžiui, didžiausią sumą įsiskolinęs žmogus dabar turi 60 tūkst. eurų skolą.

– Ar anksčiau buvo mažesni skaičiai? Nes, kiek žinau, „Sodra“ tuo rūpinasi nuo 2018-ųjų metų.

– Yra 36 tūkst. skolininkų, tų, kurie skolingi būtent nemokėtas išmokas, o vaikų yra apie 19 tūkst. per mėnesį, t. y. tų vaikų, kurie gauna „Sodros“ išmokas kas mėnesį. Skolininkų skaičius iš esmės išlieka stabilus jau kelerius metus. Vieni žmonės grąžina savo skolą, įsiskolina kiti, tad tie skaičiai išlieka gana panašūs. Skola šiuo metu siekia maždaug 174 mln. eurų. Ji palaipsniui mažėja. Žinoma, gal ne taip greitai, kaip norėtųsi, kadangi ir išieškojimas turi savų taisyklių. Pavyzdžiui, negalima nuskaityti visos sumos, kuri yra žmogaus sąskaitoje, arba, kaip minėjau, yra susitariama dėl mokėjimo dalimis. Taip per metus „Sodra“ išieško apie 5 mln. eurų.

Didžiausią sumą įsiskolinęs žmogus dabar turi 60 tūkst. eurų skolą.

– Jeigu vaikas neturi Lietuvos pilietybės, bet turi lietuviškų šaknų, o galbūt gyvena užsienyje, ar jam priklauso išmoka iš valstybės?

– Taip, priklauso. Šiuo metu yra taip, kad Lietuvos pilietybę turintis vaikas gali ir negyventi Lietuvoje, jis vis tiek gaus išmoką. O jei jis užsienietis, neturi Lietuvos pilietybės, jis turėtų gyventi Lietuvoje, turėti čia deklaruotą gyvenamąją vietą, tuomet jam priklauso išmoka.

– Kai sugalvojama, kad reikia pagaliau pradėti mokėti alimentus, susirūpinti savo atžala, kaip vyksta tas procesas? Kai kada, žinau, ir „Sodra“ moka vaikui, ir tėvas moka, – toks kuriozas.

– Taip, tuomet reikėtų pranešti „Sodrai“, kad tėvas pradėjo mokėti. Ir pats išmokos gavėjas įsipareigoja, kad praneš, jeigu vienas iš tėvų pradės vykdyti savo įsipareigojimus. Nes jei tėvas moka alimentus, tuomet vaiko išlaikymo išmoka nepriklauso. Jei atsitinka taip, kad tas su vaiku gyvenantis tėvas gauna ir alimentus, ir išmoką iš „Sodros“, gali tekti išmoką grąžinti. Būna, kad dalis žmonių, kurie gyvena su vaiku ir nepraneša „Sodrai“, kad jie jau pradėjo gauti alimentus, taip įsiskolina. Tad ir pats skolininkas, jei pradeda mokėti alimentus, apie tai turėtų pranešti ir antstoliui, ir „Sodrai“, kad skola nebebūtų skaičiuojama, bet ir išmoką gaunantis žmogus taip pat turėtų apie tai informuoti.