Tai numatančias Radioaktyvių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas įregistravo Seimo socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nariai Linas Jonauskas, Rasa Budbergytė, Orinta Leiputė, Kęstutis Vilkauskas, Eugenijus Sabutis, Matas Skamarakas bei Dovilė Šakalienė.
Kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, būsimam Ignalinos atominės elektrinės giluminiam radioaktyviųjų atliekų atliekynui, kuriame būtų saugomos šios jėgainės eksploatacijos metu susidariusios panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyvios atliekos, šiuo metu atrinktos 77 potencialios vietos 29-iose šalies savivaldybėse.
Įstatymo pataisų iniciatorius L. Jonauskas teigia, kad giluminio atliekyno vieta turėtų būti parinkta iki 2047 metų, o prasidėjusios konsultacijos šiuo klausimu gąsdina gyventojus. Jo nuomone, Vyriausybė pirmiausia turėtų ieškoti radioaktyvių atliekų saugojimo galimybių užsienyje, o ne vienoje iš savivaldybių.
„Tikrai sulaukiame ne vieno gyventojo skambučio iš savivaldybių, kurios numatytos kaip galimos vietos giluminiam radioaktyviųjų atliekų atliekynui įrengti. Man tikrai nesuprantama, kodėl reikia vežioti Ignalinos atominės elektrinės branduolines atliekas į kitas savivaldybes, kodėl net nebandoma ieškoti alternatyvų. Dar daugiau – Ignalinos atominės elektrinės atstovai teigia, kad tai yra vienintelė galimybė, nors šiuo metu galiojantys įstatymai yra numatę ir tokių atliekų išvežimą bei saugojimą kitoje valstybėje“, – sako L. Jonauskas.
„Todėl ir registravome įstatymo projektą, kuriuo būtų aiškiai numatytas prioritetas pirmiausia ieškoti saugojimo galimybių užsienyje, o tik jų neradus galvoti sprendimą, kuris nekeltų neigiamo poveikio Lietuvos gyventojų sveikatai ir aplinkai“, – pažymi parlamentaras.
Man tikrai nesuprantama, kodėl reikia vežioti Ignalinos atominės elektrinės branduolines atliekas į kitas savivaldybes, kodėl net nebandoma ieškoti alternatyvų.
Šiuo metu radioaktyvių atliekų atliekynui yra parinktos potencialios vietos, iš kurių, po tyrimų, bus atrinkta viena. Kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, devynios tokios vietos yra Zarasų rajone, po aštuonias – Alytaus ir Vilniaus rajonuose, po septynias – Ignalinos, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Utenos, Varėnos rajonuose. Penkios vietos atrinktos Lazdijų ir Molėtų, po tris – Elektrėnų, Šilutės, Širvintų, Tauragės, Vilkaviškio rajonuose, po dvi – Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Prienų, po vieną – Druskininkų, Pagėgių ir Kalvarijos, Anykščių, Kaišiadorių, Kauno, Rokiškio bei Ukmergės rajonuose.
Parlamentaras L. Jonauskas mano, kad galimybių bendradarbiauti radioaktyvių atliekų saugojime užsienio valstybėse gali atsirasti vis daugiau.
„Vis daugiau valstybių, uždarančių atomines elektrines, susidurs su poreikiu kurti giluminius, ilgalaikius radioaktyvių atliekų atliekynus. Suomija šiuo metu baigia įrengti pirmąjį ilgalaikį geologinį atliekyną. Radioaktyvios medžiagos jame bus talpinamos 400 metrus po žeme ir privalės išlikti 100 000 metų, nes tik tada radioaktyvus kuras nebekels pavojaus aplinkai ir žmogaus sveikatai. Kodėl neieškome dvišalio bendradarbiavimo? Gal finansus, kurie bus skirti įrengti giluminį radioaktyvių atliekų atliekyną Lietuvoje, geriau skirti radioaktyvių atliekų išgabenimui ir saugojimui užsienio valstybėse, kurioje gamtinis karkasas ir geologiniai parametrai yra tinkamesni ilgalaikiam radioaktyvių atliekų saugojimui“, – teigia jis.
Anot dokumento aiškinamojo rašto, 1983–2009 Lietuvoje eksploatuojant Ignalinos atominę elektrinę ir nuo 2010 m. vykdant jos eksploatavimo nutraukimą susidarė didelis kiekis panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų. 2022 m. duomenimis, numatomas branduolinio kuro ir kitų ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų kiekis, kuris turės būti patalpintas į giluminį atliekyną – 2416 tHM (tonų sunkiųjų metalų) panaudoto branduolinio kuro bei apie 10 tūkst. tonų kitų ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų.
Vyriausybės patvirtintoje 2021–2030 m. branduolinių objektų ir radioaktyvių atliekų tvarkymo plėtros programoje numatyta, kad Lietuvoje ilgaamžės radioaktyviosios atliekos yra saugomos laikinose saugyklose, o jų eksploatavimo laikui pasibaigus, galutinai apdorotos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos turės būti perkeliamos į giluminį atliekyną. Šiuo metu planuojama, kad toks atliekynas bus pastatytas ir pradėtas naudoti 2068-aisiais.
Šiuo metu Radioaktyvių atliekų tvarkymo įstatyme numatyta, kad Lietuvoje susidariusios radioaktyviosios atliekos turi būti dedamos į atliekyną Lietuvos teritorijoje arba išvežamos į užsienio valstybėje esantį atliekyną.
Įstatymo pataisas parengę socialdemokratai pabrėžia, kad šiuo metu teisės aktai nedraudžia radioaktyvių atliekų transportavimo į kitą, jas priimti sutinkančią valstybę.
„Visgi, dabartinė nuostata, prioritetą suteikianti atliekyno kūrimui Lietuvos Respublikos teritorijoje yra nesuderinama su viešuoju interesu ir Lietuvos gyventojų gerove, saugios ir švarios jų gyvenamos aplinkos užtikrinimu, todėl siūloma ją keisti. (..) Tokios saugyklos įrengimas gali atbaidyti turistus, ieškančius poilsio gamtoje bei daryti neigiamą įtaką parduodant žemės ūkio produkciją, nelaimės atveju sukelti grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai“, – sako įstatymo pataisas parengę Seimo socialdemokratai.
Jeigu Seimas pritartų, įstatyme būtų numatyta, kad „Lietuvos Respublikoje susidariusios radioaktyviosios atliekos turi būti dedamos į atliekyną Lietuvos Respublikos teritorijoje, jei nėra galimybės jų išvežti į užsienio valstybėje esantį atliekyną“.
Siūloma, kad Radioaktyvių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos įsigaliotų šių metų liepos 1 d.
Naujausi komentarai