Seimo Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcija pritaria parlamentaro Manto Varaškos siūlymui teikti svarstymui Seimui dvigubą pilietybę turėti visiems asmenims pasitraukusiems iš Lietuvos ir jų palikuonims. Tokias įstatymo pataisas yra pateikęs ir TPP frakcijos narys Saulius Stoma.

Šimtai tūkstančių emigrantų, pasitraukę iš valstybės po 1990 m. kovo 11 d., tebėra Lietuvos Respublikos piliečiai. Tačiau griežtas dvigubos pilietybės draudimas neleidžia jiems įgyti piliečio statuso kitoje šalyje.

Po 1990 m. kovo 11 d. iš valstybės pasitraukusių Lietuvos Respublikos piliečių, jų vaikų noras oriai ir pilnavertiškai gyventi užsienio šalyje, išsaugojant Lietuvos Respublikos pilietybę, deja nebūtų įmanomas netgi Seimui pritarus naujai Pilietybės įstatymo redakcijai. Įstatymo projekte brėžiama konkreti laiko riba vėl skaldo visuomenę (pirmiausiai išeiviją).

„Kiekvieno palikusiojo savo tėvynę priežastys yra pateisinamos. Negalime žmonių skirstyti į „politinius“ ar „ekonominius“ emigrantus. Jei toks asmuo tebenori išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę, tokį jo norą reikia tik skatinti, branginti ir puoselėti“, - įsitikinęs TPP frakcijos seniūnas Laimontas Dinius.

Konstitucijos 12 straipsnis nurodo, jog „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis”. Konstitucinis Teismas 2006 lapkričio 13 d., nagrinėjęs dvigubos pilietybės problemas, pabrėžė, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys.

„Pažvelkime, kaip tokį Konstitucinio teismo reikalavimą atitinka Pilietybės įstatymo projektas. Vadovaujantis Projektu, teisę į dvigubą pilietybę turės visi asmenys ir jų palikuonys (vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai), pasitraukę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Šią nuostatą, kaip neprieštaraujančią Konstitucijai vertina ir universitetų ir valdžios įstaigų teisės specialistai“. - rašoma TPP frakcijos išplatintame pranešime.

„O dabar suskaičiuokime asmenis, pasitraukusius iš Lietuvos 1900-1990 metais. Skaičiuojant apytiksliai, tokių asmenų matyt būtų šimtai tūkstančių. Sudėjus ir jų palikuonis, galime drąsiai kalbėti apie milijoną žmonių. Vargu ar tokia kiekybė pretendentų į dvigubą pilietybę, anot Konstitucinio Teismo, nebūtų „paplitęs reiškinys“, - teigiama partijos išplatintame pranešime.

„Kur kas labiau tikiu tuo, jog dviguba Lietuvos pilietybė yra reikalinga ir prasminga asmenims ar jų palikuonims iš Lietuvos pasitraukusiems paskutiniaisiais dešimtmečiais. Jeigu jau dvigubos pilietybės dovaną teikiame prieš šimtmetį pasitraukusių tautiečių ainiams, neaplenkime mūsų laikų išeivių. Negalime skirstyti emigravusiųjų pagal istorinius laikotarpius, o jų teisę į ryšį su Lietuva apibrėžti viena kalendorine diena“, - tvirtina TPP frakcijos narys Mantas Varaška.