Vidaus reikalų ministerija (VRM) ir jai pavaldžios institucijos yra vienos tų valstybės žinybų, kuriose per pastaruosius dvidešimt nepriklausomybės metų įvyko itin daug garsiai nuskambėjusių istorijų.

Buvo KGB įgaliotinis

Dabartiniai ministro Raimundo Palaičio nesutarimai su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovais tikrai nėra pirmi skandalingai pagarsėję atvejai VRM sistemoje.

Jau pats pirmas atkurtos Lietuvos valstybės vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis buvo ir tebėra prieštaringai vertinamas iki šiol. Sovietiniais metais jis buvo saugumo tarnybos KGB operatyvinis įgaliotinis. Tai M.Misiukoniui primenama ir dabar.

Tiesa, jis niekada neslėpė šios savo biografijos detalės, o atkūrus nepriklausomybę karštai ją parėmė ir gynė. Todėl M.Misiukoniui buvo patikėta kurį laiką po Kovo 11-osios likti VRM vadovu.

Bet 1991-ųjų viduryje M.Misiukoniui teko pasitraukti iš trečiosios Vyriausybės. Jo atsistatydinti pareikalavo tuometis premjeras Gediminas Vagnorius, nes šis nenorėjo savo vadovaujamame Ministrų kabinete turėti buvusių KGB bendradarbių.

Vėliau M.Misiukonis dar ne kartą bloguoju minėtas patriotiškai nusiteikusių lietuvių. Sesuo Nijolė Sadūnaitė netgi atsisakė prezidento Valdo Adamkaus skirto ordino, nes aukštą valstybės apdovanojimą už aktyvų darbą nepriklausomybės aušroje gavo ir buvęs pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vidaus reikalų ministras.

„Lietuvoje mafijos nėra“

1992–1996 m. penktoje ir šeštoje Vyriausybėse vidaus reikalų ministru dirbo Romasis Vaitiekūnas. Jis iš pareigų pasitraukė tik su liūdnai pagarsėjusiu premjeru Adolfu Šleževičiumi, kurio aktyvus šalininkas buvo.

Laikais, kai Lietuvoje siautėjo organizuoto nusikalstamumo grupuotės, VRM vadovas R.Vaitiekūnas pagarsėjo savo ištarta fraze, kad „Lietuvoje mafijos nėra“.

Pastaruoju metu šis buvęs vidaus reikalų ministras buvo vienas iš bankrutavusio „Snoro“ banko valdybos narių.

Vidmantas Žiemelis, 1996–1998 m. būdamas VRM vadovu aštuntoje Vyriausybėje, įsivėlė į nesutarimus su antrą kartą premjeru buvusiu G.Vagnoriumi ir dėl to buvo priverstas atsistatydinti 1998-ųjų pavasarį.

Tuomet V.Žiemelis parodė G.Vagnoriui savo pavaldinių surinktą medžiagą apie Elektrėnuose įsikūrusios įmonės „Baltics SHEM“ veiklą tarpininkaujant Baltarusijos ir Lietuvos energetikams bei nedelsiant iš premjero favorito tapo atstumtuoju ir turėjo su triukšmu palikti ministro postą.

Pastaruoju metu V.Žiemelio ir G.Vagnoriaus bendradarbiavimas yra atsinaujinęs. Jie abu yra ekspremjero vadovaujamos Krikščionių partijos nariai.

Išpūstas skandalas subliūško

Socialdemokratas Juozas Bernatonis iš vidaus reikalų ministrų atsistatydino 2003 m. pavasarį po nevykusiai sukelto triukšmo dėl vadinamojo neteisėto klausymosi ir duomenų rinkimo. J.Bernatonis tuometinį policijos generalinį komisarą Vytautą Grigaravičių apkaltino, kad šis ir jo vadovaujama institucija neteisėtai seka, renka informaciją apie kai kuriuos aukštus pareigūnus, įskaitant premjerą Algirdą Brazauską.

Skandalas subliūško, Seimo laikinajai tyrimo komisijai, vadovaujamai Aloyzo Sakalo, užstojus policijos generalinį komisarą. Ministras J.Bernatonis netrukus neteko posto. Dabar jis yra diplomatas.

Raimondas Šukys ėjo VRM pareigas keturioliktoje Vyriausybėje, vadovaujamoje Gedimino Kirkilo. Tačiau 2007 m. gruodį R.Šukys buvo priverstas atsistatydinti iš ministrų po to, kai girtas policininkas Šiaurės Lietuvoje suvažinėjo tris mažamečius.

Kartu atsistatydino ir policijos generalinis komisaras V.Grigaravičius. Tuomet, iškart po nelaimės, R.Šukys pareikalavo, kad policijos vadovas pasitrauktų. Šis atsisakė. Prezidentas V.Adamkus šiuos nesutarimus išsprendė saliamoniškai – teko atsistatydinti ir V.Grigaravičiui, ir R.Šukiui.

Pastarasis išliko politikoje, dabar yra sveikatos apsaugos ministras.

Dėl panašių aplinkybių – girtų policininkų siautėjimo keliuose – pernai buvo priverstas atsistatydinti kitas policijos generalinis komisaras – Vizgirdas Telyčėnas.

Išdirbo tik kelis mėnesius

Dabar Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra nepriklausoma institucija, tačiau iki 2000 m. tai buvo VRM padalinys. Tuomet netrūko vidaus reikalų ministrų ir STT vadovų nesutarimų.

Pirmasis STT vadovavo tuometis vidaus reikalų viceministras, buvęs prokuratūros ypatingųjų bylų tardytojas Juozas Gaudutis, vidaus reikalų ministro V.Žiemelio aplinkos žmogus. Nuo pat pradžių įtarinėta, kad įkuriant STT siekta ne tiek kovoti su korupcija, bet politinių tikslų – pajungti Vyriausybei visas specialiąsias tarnybas, o jei to nepavyktų, bent jau nustekenti tas, kurios jai nepavaldžios.

Kai tik posto neteko V.Žiemelis, įkandin jo atsistatydino ir STT vadovas J.Gaudutis, nes nerado bendros kalbos nei su tuomečiu premjeru, nei su nauju ministru.

Naujuoju STT vadovu 1999-ųjų kovą buvo paskirtas senas G.Vagnoriaus pažįstamas, Vadovybės apsaugos departamento direktorius Andrius Pečkys, tačiau jis tarnybai vadovavo vos kelis mėnesius ir paslaptingai atsistatydino tų pat metų liepą. Sklandė gandai, kad Rolando Pakso pirmojo premjeravimo laikais buvo atleista dauguma teisėsaugos vadovų, paskirtų G.Vagnoriaus.

Laimėjo teismą

Po to, kai 2008 m. pabaigoje VRM pradėjo vadovauti dabartinis ministras R.Palaitis, jis beveik iškart ėmė valyti sau pavaldžios sistemos koridorius.

Buvęs Valstybės tarnybos departamento prie VRM vadovas, socialdemokratas Osvaldas Šarmavičius atleistas 2010-ųjų kovą už „netinkamą pareigų atlikimą“. Tačiau po pusantrų metų jis laimėjo teismą dėl sugrąžinimo į darbą ir kompensacijos išmokėjimo. Bet jau pačią pirmąją sugrąžinimo į darbą dieną parašė prašymą atleisti jį iš pareigų.

FNTT tebėra pavaldi VRM. Buvęs ilgametis FNTT vadas Romualdas Boreika 2010 m. pavasarį atsistatydino, nes to pareikalavo Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Andrius Kubilius. Institucija buvo apkaltinta neefektyviu darbu, politikavimu.

Vidaus reikalų ministras R.Palaitis kurį laiką gynė R.Boreiką, tačiau vėliau sutiko su šio generolo atleidimu iš FNTT vadovo pareigų.

Netrukus po konkurso naujuoju FNTT direktoriumi buvo paskirtas Vytautas Gailius. Kaip paaiškėjo, neilgam. Šiomis dienomis dėl skandalingai pagarsėjusių vykdomo tarnybinio patikrinimo rezultatų ir dėl ministro pareikšto nepasitikėjimo V.Gailius neteko pareigų.