Skandalinga ar normalu: žmogaus teisių gynėjai už skundą siūlo 50 eurų

Lietuvos žmogaus teisių centras (LŽTC) vykdo tyrimą „Atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas Lietuvoje stiprinimas“.

Sausio 3 d. centras viešai socialiniuose tinkluose paskelbė, kad ieško lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų, romų, žydų, pabėgėlių, musulmonų ir kitų bendruomenių, prieš kurias dažnai kurstoma neapykanta, atstovų Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje. Respondentams už susitikimą su pareigūnais ir sugaištą laiką bus mokama 50 eurų kompensacija.

Tuo tarpu Laisvosios visuomenės institutas mokamą piniginę kompensaciją respondentams įvertino kaip tyrimo medžiagos pirkimą ir nusikaltimų falsifikavimą.

„Facebook“ nuotr.

Skundai už 50 eurų

LŽTC skelbia, kad tyrimą apie neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą vykdo kartu su Žmogaus teisių stebėjimo institutu bei Vidaus reikalų ministerija.

Tyrimo metu vyks susitikimas tarp policijos pareigūnų ir bendruomenių, kurios patiria neapykantos išpuolius, atstovų.

Pasak centro, šio tyrimo tikslas – padėti pareigūnams geriau suprasti neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos problematiką, efektyviau atliepti nukentėjusiųjų poreikius. Taip pat po susitikimų bus rengiamos rekomendacijos bendruomenių pareigūnams, veikiantiems visoje Lietuvoje.

Skelbiama, kas susitikimų trukmė – keturios val., o už respondentų sugaištą laiką bus mokama 50 eurų kompensacija.

Susitikimai vyks Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje.

„Facebook“ nuotr.

Kalbama apie nusikaltimų falsifikavimą?

Žmogaus teisių gynėjai iš Laisvosios visuomenės instituto kritikuoja LŽTC pasirinktus veiklos metodus.

Laisvosios visuomenės institutas tvirtina buvęs nustebintas, kad ieškoma respondentų už piniginę kompensaciją.

Pasak instituto atstovų, tai kelia abejonių dėl tyrimo rezultatų patikimumo, tyrimą atliekančio instituto etikos ir bendrai diskredituoja tyrimus žmogaus teisių srityje.

50 eurų už keturias val. pokalbio Lietuvoje yra nemenka suma. Nepanašu į kompensaciją už „sugaištą laiką“, nes norint uždirbti tokį atlyginimą įprastu būdu, reikėtų nemažų pastangų ir profesinių kompetencijų.

„50 eurų už keturias val. pokalbio Lietuvoje yra nemenka suma. Ji atitiktų 100 eurų už darbo dieną arba 2000 eurų už mėnesį. Nepanašu į kompensaciją už „sugaištą laiką“, nes norint uždirbti tokį atlyginimą įprastu būdu, reikėtų nemažų pastangų ir profesinių kompetencijų“, – rašoma instituto paskelbtame įraše.

Pasak Laisvosios visuomenės instituto atstovų, finansinės paskatos visiškai nedera su bet kokiam objektyviam tyrimui keliamais reikalavimais, nes atlygis už teikiamą informaciją neabejotinai gali turėti įtakos ir jos turiniui. Kaip tvirtinama įraše, kalbama apie nusikaltimų falsifikavimą ir medžiagos tyrimui pirkimą.

„Nejaugi tiriamos problemos yra tokios nereikšmingos, kad jas patiriantys asmenys savo valia nesutiktų dalyvauti savo grupės interesų ir teisių gynime? Susidaro įspūdis, kad realiai „neapykantos nusikaltimų“ nėra arba yra per mažai, todėl reikia juos sufalsifikuoti, perkant tyrimams reikalingą medžiagą bei atitinkamai formuojant policijos pareigūnų nuomonę. Tikime, kad Lietuvos pareigūnai nėra tokie naivūs, kad pasiduotų nemokšiškam ir neetiškam spaudimui tirti išgalvotus nusikaltimus“, – aštriai kritikuojamas LŽTC atliekamas tyrimas.

Į kritiką atsakė kritika

LŽTC komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė tvirtino, kad centras jau sulaukė keletos el. pasiteiravimų apie tyrimą, tačiau, pasak centro atstovės, neapykantos nusikaltimai ir neapykantos kalba – jautrios temos, apie kurias žmonės dažnai nėra linkę kalbėti.

„Tokie nusikaltimai ir veikos dažnai yra susijusios su stipriu pažeminimu, išpuoliu prieš žmogaus tapatybę. Dažnai būtent dėl šios priežasties neapykantos nusikaltimai Lietuvoje, o ir kitose šalyse, yra latentiški, žmonės vengia kreiptis į teisėsaugos institucijas“, – sako centro komunikacijos vadovė.

J. Juškaitė informavo, kad žadamas 50 eurų kompensacijas respondentams mokės tyrimo vykdytojai.

Pasiteiravus, kam bus mokomos kompensacijos – visiems besikreipusiems respondentams ar tik pateikusiems naudingą informaciją – LŽTC atstovė sakė, kad kompensacijos bus mokamos asmenims, dalyvausiantiems numatytuose susitikimuose su teisėsaugos pareigūnais.

„Projekto metu planuojamos dirbtuvės kartu su teisėsaugos pareigūnais. Jų metu žmonės iš bendruomenių, kurios patiria neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus Lietuvoje, dalinsis savo patirtimi apie įvykusius atvejus ir nusikaltimus, kartu svarstys, kaip galima būtų paskatinti žmones kreiptis į teisėsaugą, koks teisėsaugos pareigūnų elgesys galėtų padėti mažinti tokių nusikaltimų latentiškumą ir didinti tiek pažeidžiamų grupių, tiek visos visuomenės saugumą. Kartais klaidingai manoma, kad neapykantos nusikaltimai yra tik žmonių, prieš kuriuos įvykdomi nusikaltimai, reikalas. Tačiau nusikaltimus įvykdžiusių asmenų nebaudžiamumas didina visos visuomenės nesaugumo jausmą ir nepasitikėjimą teisėsauga bei valstybe. Į dirbtuves kviečiame žmones, kurie yra patys patyrę arba jų artimieji patyrė neapykantos nusikaltimus ar neapykantos kalbą. Kompensacijos už dirbtuvėms skirtas 4,5 valandos bus mokamos šiems asmenims“, – situaciją dėl žadamų mokėti 50 eurų kompensacijų paaiškino centro atstovė.

J. Juškaitė tikina, kad centro žadama piniginė kompensacija tikrai nėra skandalingas ar išskirtinis atvejis, pasak specialistės, kompensacijos už skiriamą laiką yra pasaulyje taikoma praktika.

Keturios su puse val. yra daugiau nei pusė darbo dienos, tad, nemokėdami kompensacijos, pasikviesti į dirbtuves galėtume tik žmones, gaunančius arba dideles pajamas, arba visai nedirbančius. Vadinasi, pasiektume tik nedidelę dalį tikslinės auditorijos.

„Keturios su puse val. yra daugiau nei pusė darbo dienos, tad, nemokėdami kompensacijos, pasikviesti į dirbtuves galėtume tik žmones, gaunančius arba dideles pajamas, arba visai nedirbančius. Vadinasi, pasiektume tik nedidelę dalį tikslinės auditorijos“, – tikslingumą mokėti kompensacijas komentuoja J. Juškaitė.

Centro komunikacijos vadovė nesiryžo tiksliai atsakyti, ar kompensacijos yra etiška praktika ir ar tai nepakenks tyrimo duomenų tikslumui.

„Nesame mokslinių tyrimų metodologijų ekspertai. Rėmėmės pasaulio praktika, teiravomės Lietuvos mokslininkų apie tai, kaip jie pritraukia tikslines grupes, kokiais atvejais moka kompensacijas ir kaip nepakenkti tyrimui. Į šį klausimą išsamiai atsakyti gali žmonės, kurių tyrimų laukas – mokslinių metodologijų etika“, – teigia J. Juškaitė.

Į kolegų iš Laisvosios visuomenės instituto išsakytą kritiką apie galimą nusikaltimų falsifikavimą ir tyrimo medžiagos pirkimą centro atstovė taip pat atsakė kritika.  Pasak jos, Laisvosios visuomenės institutas – tai prieštaringai vertinama organizacija, kuri garsiąją Stambulo konvenciją yra palyginusi su Aušvico koncentracijos stovykla.

„Praeityje ši organizacija yra slėpusi savo finansavimo šaltinius, lyginusi Stambulo konvenciją, kuri apibendrina geriausią pasaulio praktiką kovai su smurtu prieš moteris, su Aušvico koncentracijos stovykla ir kt., tad Laisvosios visuomenės instituto teiginių niekaip nevertiname. Juos vertinti reikia asmenims, kurie seka šią organizaciją“, – sako centro komunikacijos vadovė J. Juškaitė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ww2

ww2 portretas
panasu kaip per antra pasaulini kara- iduok kaimyna, pasiimk jo turta

Who is George Soros?

Who is George Soros?  portretas
ar tokia iniciatyva nepanaši į neapykantos kurstymą , visuomenės skaldymą. Idomu kur link tai veda ir kas vedlys, ar netyčia ir spontaniskai kyla tokios iniciatyvos? Kas sponsorius?

Romas

Romas portretas
Mano vardas Romas. Kuo remiantis ir kokiu oagri du aš esu priskietas lprie čigonų ir kada bus imtasi visų piliečių, turinčių vardą Romas teisių į vardą gyniimo. Vardas Romas kilęs nui žodžio romėnas , bet ne nuo židžio čigonas.
VISI KOMENTARAI 21
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių