Audito Švietimo ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose metu nustatyta, kad sutarčių su savais darbuotojais 2016 – 2018 metais sudarė dešimt iš 18 tirtų institucijų.

Nacionalinis egzaminų centras (NEC) tokių sandorių sudarė už didžiausią sumą – 78 tūkst. eurų.

Patikrinimo ataskaitoje teigiama, jog tiriamu laikotarpiu buvo sudarytos sutartys su penkiais dabartiniais darbuotojais, dviem buvusiais darbuotojais ir keturiais susijusiose įstaigose dirbančiais žmonėmis.

„Kai kurie dalykai kartais nutinka netikėtai, pavyzdžiui, nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai, tai mes tik paskutiniais metais žinojom, kad jie bus – dažniausiai iki metų vidurio nežinai, ar bus lėšos jiems, ar nebus – ar reikės daryti, ar nereikės. Kai sužinai, kad lėšos bus ir reikia pradėti rengti užduotis ir viską daryti, tai yra trumpas laikas ir dėl to tada ieškai paties patogiausio sprendimo“, – BNS sakė NEC direktorė Saulė Vingelienė.

„Kai atsiduriame aklavietėje, kai reikia greitai rasti sprendimus, tai pirkimą darom mažiausią kainą apsiklausę, pasidarom sutartį su darbuotoju“, – pridūrė ji.

Auditorių duomenimis, egzaminų centras iš darbuotojų Gitanos Kontrimaitės-Muzikevičienės, Rūtos Krasnovaitės, Ramutės Skripkienės, Raimundo Lenartavičiaus ir Daivos Bigelienės yra pirkęs egzaminų užduočių ir mokymo testų recenzavimo, redagavimo ir informacinės sistemos tobulinimo paslaugas.

BNS nepavyko susisiekti su šiais darbuotojais, nes jų kontaktų viešai Nacionalinis egzaminų centras neskelbia, o centro vadovė S. Vingelienė juos pateikti atsisakė.

Tai ką, man dabar atleist darbuotojus, jeigu jie jau iš anksčiau čia dirbo ir skirtinguose skyriuose, nepavaldūs vienas kitam?

S. Vingelienė sutinka, kad sistema ydinga, kai reikia skubiai atlikti pirkimus, pažeidžiant taisykles.

„Na, mes sutinkam, kad sistema tikrai nėra gera. Kai nėra ilgalaikių sprendimų, kas bus kitąmet, dar kitąmet ir taip toliau, tai negali iš anksto planuoti, susidėlioti įvairių veiklių“, – kalbėjo centro vadovė.

Atliktas auditas taip pat parodė, kad NEC tvyro aukščiausias nepotizmo lygis iš visų Švietimo ministerijai pavaldžių įstaigų – 27,08 proc. darbuotojų yra susiję giminystės ryšiais.

Pasak S. Vingelienės, centre šiuo metu dirba 33 darbuotojai, o giminystės ryšiais susiję 6-7 darbuotojai. Tai reikštų, kad nepotizmo lygis NEC siekia apie 21,21 procento.

Anot centro direktorės, giminystės ryšiais susiję darbuotojai centre tiesioginio ryšio neturi.

„Tai ką, man dabar atleist darbuotojus, jeigu jie jau iš anksčiau čia dirbo ir skirtinguose skyriuose, nepavaldūs vienas kitam?“, – teigė NEC vadovė.

Audito ataskaitoje teigiama, kad įstaigoje ar sistemoje dirbantys giminaičiai savaime nėra blogas dalykas, tačiau įstaigos turi suvaldyti dėl nepotizmo kylančias rizikas.

S. Vingelienė sako, kad įstaigoje dirbantys giminaičiai savo ryšius yra deklaravę.

„Mūsų įstaigos tvarkos ne visai standartinės ir giminystės ryšius mūsų darbuotojai kasmet deklaruoja, bet dėl to, ar kas nors iš giminaičių, artimų žmonių nelaiko pasiekimų patikrinimo, nedalyvauja egzaminuose ir taip toliau“, – tvirtino ji.

Pažeidimų nemato

Tuo metu Mokslo ir enciklopedijų leidybos centre su darbuotojais buvo sudaryta sutarčių už 60,5 tūkst. eurų.

Centro vadovas Rimantas Kareckas tokios praktikos nesureikšmina, nes įstatymai, pasak jo, pažeisti nebuvo.

„Korupcijos nėra. Ir jeigu duodam uždirbti žmonėms, nepažeidžiant viešųjų pirkimų įstatymo, žinom jų kvalifikaciją, jų patirtį – jie dirba po 20 metų, tai atsiprašau, kur pažeidimas? Jeigu jo nėra, tai nėra apie ką kalbėt“, – teigė R. Kareckas.

Korupcijos nėra. Ir jeigu duodam uždirbti žmonėms, nepažeidžiant viešųjų pirkimų įstatymo, žinom jų kvalifikaciją, jų patirtį – jie dirba po 20 metų, tai atsiprašau, kur pažeidimas?

Jis aiškina, kad dideliems pirkimams skelbia viešuosius konkursus, o šiems skelbti nereikėjo, nes jie mažos vertės. Taip pat R. Kareckas teigė, kad su viešaisiais pirkimais įstaigoje dirba vienas žmogus ir tai – tik puse etato.

„Labai irgi gerai surašyta (audito išvadose – BNS), kad viešuosius pirkimus atlikę darbuotojai neturėdavo tinkamos kompetencijos. O iš kur ta kompetencija? Paimkit biudžetinę įstaigą, 700 eurų „ant popieriaus“, ateis specialistas dirbti su viešaisiais pirkimais? Tai ačiū Dievui, kad pas mus dirba darbuotojas, kuris turi papildomą antrą išsilavinimą“, – teigė R. Kareckas.

Sutarčių už didžiausią sumą centras sudarė su jame dirbančiu vyriausiuoju dailininku Albertu Broga. Sandoriai buvo sudaryti už meninių leidinių apipavidalinimo paslaugas už beveik 20 tūkst. eurų.

„Nelabai noriu patikėt, aš žinokit, dabar dirbu už algą ir nebesidomiu niekuo“, – BNS sakė A. Broga, klausiamas apie 20 tūkst. vertės centro užsakymą.

Jis teigė centre dirbantis nuo 2000-ųjų ir šiuo metu „į rankas“ gaunantis kiek daugiau nei 400 eurų.

Dailininkas tvirtino sandorius su centru suprantantis kaip atliekamą papildomą darbą, tačiau tvirtino sutarčių jau nebeturintis.

„Aš jas net išmetęs, nes krausčiausi ir man nusibodo tuos popierius tūsytis. Gal dvi tonos ten tų daiktų iškeliavo į šiukšlių dėžę. Dokumentai yra buhalterijoje, jeigu kam labai rūpi“, – teigė A. Broga.

Jis įvardijo, kad apie 4 tūkst. eurų honoraro sulaukė už tai, kad apipavidalino knygą „Lietuvos televizija 1957-2017. Faktai. Kūrėjai. Laidos“, kurią centras išleido 2017 metais.

„Honorarą gavau pagal autorinę sutartį ir mokesčiai visi susimoka. Dirbau nuo pat ankstyvo pavasario iki liepos mėnesio kažkur, nepamenu dabar, kada mes ten ją atspausdinom. Dabar gerai nepamenu, bet apie 4 tūkstančius eurų gavau ir ne aš vienas ten dirbau, ten mūsų merginos ir tekstą normalų parašė ir gavosi padori knyga“, – kalbėjo A. Broga.

Auditoriai nustatė, kad kai kada per vieną dieną buvo pasirašoma ir paslaugų teikimo sutartis, ir jų priėmimo – perdavimo aktas.

Audite daroma prielaida, kad A. Broga galimai buvo atrinktas ir paslaugas teikė iš anksto, o pirkimo procedūros buvo atliktos vėliau, jau po faktiškai suteiktų paslaugų.

Anot patikrinimo, yra rizika, jog pirkimo procedūros dėl autorinių sutarčių yra vykdomos jau faktiškai išleidus leidinį.

Pats A. Broga teigia, kad laiko, kada pasirašoma sutartis, nesureikšmindavo.

„Visaip būna. Kartais būna, kad užtrunka. Sutartį pasirašom vėliau, kartais anksčiau. Aš čia vietoj dirbu, tai kada susitvarko reikalai, tai ir pasirašydavau“, – teigė A. Broga.

Viešųjų pirkimų patikrinimą švietimo sistemos įstaigose atliko Susisiekimo ministerijos auditoriai, jo išvados pirmadienį buvo pateiktos švietimo ir sporto ministrui Algirdui Monkevičiui.

Laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovavęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis auditą inicijavo per mokytojų streiką, žadėdamas iš neefektyviai naudojamų įstaigų lėšų surasti papildomų išteklių pedagogų algoms didinti.

Pareiškė, kad įstaiga dirba skaidriai

Vienos iš audituotų Švietimo ministerijai pavaldžių įstaigų – Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro – direktorius ketvirtadienį pareiškė, kad jo vadovaujama įstaiga dirba skaidriai.

Susisiekimo ministerijos specialistų atlikto audito ataskaitoje rašoma, kad maždaug 95 proc. šio centro įsigijimų būdavo neskelbiami viešieji pirkimai, o tai kelia riziką, kad pirkimai bus neskaidrūs arba prekės ir paslaugos bus įsigytos ne mažiausia įmanoma kaina.

Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro vadovas Tadas Tamošiūnas tvirtino, kad taip sudaromas įspūdis, jog lėšos įstaigoje skirstomos neskaidriai ir neefektyviai.

„Minėtas teiginys vienareikšmiškai iškreipia faktinę situaciją, nes neskelbiami pirkimai sudaro labai nežymią dalį, jeigu pirkimus skaičiuoti pagal jų vertę nuo visų vykdytų pirkimų“, – BNS atsiųstame komentare sakė T. Tamošiūnas.

„Pavyzdžiui, 2017 metais mūsų centre neskelbiami pirkimai pagal vertę sudarė tik 11 proc. skaičiuojant nuo įvykdytos bendros pirkimų vertės. Be to ir patys neskelbiami pirkimai buvo vykdomi laikantis konkurencijos ir efektyvumo principų“, – pridūrė jis.

Pasak direktoriaus, absoliuti dauguma pirkimų buvo vykdoma Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, kuriuose galėjo dalyvauti visi norintys, o neskelbiami pirkimai centre organizuojami „preciziškai laikantis viešųjų pirkimų teisės aktų reikalavimų ir apima tik mažų ir neatidėliotinų reikmių tenkinimą“.

„Turint omenyje, kad ir pieštuko pirkimas skaičiuojamas kaip pirkimo vienetas būtų įdomu sužinoti, ar Susisiekimo ministerija pirkdama, pavyzdžiui, šluotą, irgi organizuoja atvirą konkursą, trunkantį daugiau kaip mėnesį?“, – tvirtino T. Tamošiūnas.

Jis sureagavo į auditorių išvadą, kad daugiau nei 10 proc. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro darbuotojų yra susiję giminystės ryšiais.

Centro vadovas patvirtino, kad giminystės ryšiais yra susiję šeši darbuotojai, bet neturi jokio tiesioginio pavaldumo ryšių, yra administruojami remiantis viešųjų privačių interesų derinimo principais ir praktika.

T. Tamošiūnas taip pat pareiškė, kad „politinių technologijų naudojimas žiniasklaidos pagalba žemina mūsų centro, jo darbuotojų orumą, menkina visos švietimo sistemos įvaizdį ir griauna institucinį pasitikėjimą“.

„Esame pasirengę nedelsdami atsakyti į visus audito ataskaitos teiginius. Visiškai nesuprantame, kodėl apie audito rezultatus sužinome iš žiniasklaidos, o ne iš audito vykdytojų“, – sakė centro direktorius.

Premjeras ragina įvertinti pavaldžių įstaigų vadovus

Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį paragino A. Monkevičių po audito įvertinti pavaldžių įstaigų vadovų darbą.

„Pirmiausia, švietimo, mokslo ir sporto ministras įvertins vadovų vadovavimo efektyvumą, o dėl galimo piktnaudžiavimo, jeigu toks yra, pasisakys kitos institucijos, kurios turi įvertinti ir duoti teisinį įvertinimą“, – žurnalistams Kaune sakė ministras pirmininkas.

Pasak jo, spręsti švietimo sistemos problemas yra A. Monkevičiaus kompetencija, o Ministrų kabinetas priims sprendimus ten, kur jam priklauso, pavyzdžiui dėl pavaldžių įstaigų stambinimo.

Konkrečius planus dėl šių įstaigų pertvarkos švietimo ministras žada pristatyti vėliau.

A. Monkevičius trečiadienį pareiškė, kad daugelį audito metu nustatytų trūkumų jau pašalino, o žmonių atleisti nesiruošia, nes auditoriai iki galo neįrodė padarytų pažeidimų.

Premjeras anksčiau ketvirtadienį paragino susisiekimo ministrą Roką Masiulį nekomentuoti su švietimu susijusių reikalų.

Taip jis kalbėjo R. Masiuliui paskelbus apie audito švietimo sistemos įstaigose pabaigą ir pareiškus, jog viešųjų pirkimų situacija šioje srityje yra netoleruotina.

R. Masiulis mėnesį laikinai dirbo Švietimo ministerijos vadovu. Tuo metu jis inicijavo pavaldžių įstaigų auditą per mokytojų streiką, žadėdamas iš neefektyviai naudojamų įstaigų lėšų surasti papildomų išteklių pedagogų algoms didinti.

Auditas parodė, kad dalį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių įstaigų sudarydavo viešųjų pirkimų sandorius su savo darbuotojais, kai kurie įsigijimai vykdomi neefektyviai, o kai kur tvyro didelis nepotizmo lygis.

Per patikrinimą nustatyta, kad ministerija ir jai pavaldžios devynios įstaigos per 2016 – 2018 metus su 69 savo esamais, buvusiais ar kitų susijusių institucijų darbuotojais sudarė sandorių už daugiau nei 304 tūkst. eurų, rašoma BNS turimoje audito išvadoje.

Pavaldžios įstaigos atliko daug konkurenciją galbūt ribojusių neskelbiamų pirkimų, dažnai institucijos prekes ir paslaugas įsigydavo iš vieno konkretaus tiekėjo, o viešuosius pirkimus atlikę darbuotojai neturėdavo tinkamos kompetencijos.

Audito išvadoje teigiama, kad įstaigos nesugebėdavo įvertinti pirkimų apimčių, vertės ir turimų išteklių, todėl įsigijimai vykdyti ne pagal poreikį, o gautas lėšas, kurias siekta maksimaliai įsisavinti.

Dėl dviejų tyrimo metu paaiškėjusių epizodų siūloma kreiptis į teisėsaugą.

Audito metu tikrinta Švietimo ministerija ir 17 jai pavaldžių įstaigų.