Nors buvo baiminamasi, kad pernai padidėjus geopolitinei įtampai Lietuvos tautinių bendrijų atstovai gali pažerti daug skundų dėl savo padėties, atsakingos institucijos rezultatai rodo priešingą situaciją. Dėl tautybės bei etninės priklausomybės Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2014 m. ir 2013 m. gavo po lygiai skundų, o tikros ar išgalvotos diskriminacijos dėl kalbos ar tautybės istorijos, matyt, daugiausiai sugulė tik kai kurių interneto portalų publikacijose.

Daugiau skundėsi vyrai

2014 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nagrinėjo 279 diskriminacijos atvejus. Buvo pateikti 202 skundai bei atlikti 77 tyrimai savo iniciatyva.

Pernai daugiausiai tyrimų – 88 (arba 35 proc.) – atlikta dėl galimos lyties diskriminacijos. Vyrai dėl visų diskriminacijos pagrindų pateikė 59 proc. skundų, moterys – 41 proc.
2014 m. dar atlikti 63 tyrimai (25 proc.) dėl socialinės padėties, 30 (12 proc.) dėl amžiaus, 25 (10 proc.) dėl negalios, 18 (7 proc.) dėl religijos ir įsitikinimų, 8 (3 proc.) dėl tautybės, 7 (3 proc.) dėl kalbos, 5 (2 proc.) dėl seksualinės orientacijos, 3 (1 proc.) dėl įsitikinimų ir pažiūrų, 2 (1 proc.) dėl etninės priklausomybės. 2013 m. padaugėjo skundų dėl lyties, amžiaus, seksualinės orientacijos, kalbos, religijos ir įsitikinimų, sumažėjo socialinės padėties ir negalios diskriminacijos atvejų. Dėl tautybės bei etninės priklausomybės 2014 bei 2013 m. gauta po lygiai skundų.

Skundėsi švietimo srityje

Lygių galimybių kontrolierės vyresnioji patarėja teisės klausimais Danguolė Grigolovičienė sakė, kad dėl tautybės ir kalbos pernai daugiausia skundų sulaukta valstybiniame švietimo sektoriuje. Atsirado ir nauja skundų dėl kalbos sritis – skundai dėl medicinos darbuotojų.

„Gautas skundas dėl tautybės Vilniaus rajono darželyje. Lietuvių darželio tėvai pasiskundė, kad eilės į darželius lietuviams yra labai ilgos, o lenkams sudaromos sąlygos kone iš karto patekti. Šis skundas pasitvirtino. Taip pat skundėsi Panevėžio mokyklos mokytoja, tačiau skundas nepasitvirtino. Rusų tautybės mokytoja, dėstanti chemiją, skundėsi dėl sumažinto darbo krūvio, tačiau iš tiesų jis buvo sumažintas ne dėl diskriminacijos, o dėl to, kad neliko rusų mokyklos, buvo sujungtos dvi mokyklos. Labai panašus skundas, dėl mažėjančio mokinių skaičiaus ir krūvio, yra iš dailę rusų mokomąja kalba dėstančios mokytojos Vilniuje“, – pasakojo D.Grigolovičienė.

Gydytoja kalbėjo tik lietuviškai

Tarnybos specialistės teigimu, pernai sulaukta skundų dėl kalbos sveikatos apsaugos srityje. Per vieną mėnesį kreipėsi dvi garbaus amžiaus Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės lenkų tautybės pacientės, kurios skundėsi, kad su jomis ta pati gydytoja nekalbėjo joms suprantama kalba – lenkų arba rusų – tik valstybine. „Medikams neprivalu kalbėti kita kalba, tačiau žmogiškasis supratimas diktuoja, kad personalui vis tik reikėtų bendrauti ir kitaip. Kontrolierė kalbėjo ir su vyriausiąja ligoninės gydytoja, kad vis tik išties toji gydytoja turi problemų dėl etikos. Nors formaliai ji nepažeidė tvarkos“, – sakė D.Grigolovičienė. Ilgametę skundų tyrimo patirtį turinti specialistė pastebėjo, jog tokio pobūdžio skundai buvo pirmi.

Gautas skundas ir iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus, kad su pareiškėju prižiūrėtojai nekalba jam suprantama kalba. Tačiau ir šiuo atveju taisyklių pažeidimo nebūta, o vykstant procesiniams veiksmams užtikrinamas vertėjas.

Sulaukta skundų ir iš romų tautybės gyventojų, tačiau, pasak D.Grigolovičienės, pastaraisiais metais jų sumažėjo. 2014 m. skundai rašyti dėl tradicinių Velykų dainuškų, kurios šiandien vertintinos kaip patyčios iš tautybės. „Mes nerevizuojame tautosakos, tačiau dainelėmis mokyti mažus vaikus žiaurumų tikrai nėra gerai. Uždrausti negalime, bet pasiūlėme Švietimo ir mokslo ministerijai patvirtinti rekomendacijas, kad būtų vengiama žaidimų, dainų, mįslių tekstų, kuriuose išreiktos aiškios stereotipinės nuostatos kai kurių tautų atžvilgiu“, – komentavo specialistė.