Anot jos, taip pat siūloma abiturientų apsisprendimo ir pasirinkimo, kokius egzaminus norės laikyti, laiką pratęsti iki vasario 15 dienos.

„Valstybinius brandos egzaminus laiko ne tik tie mokiniai, kurių akademiniai pasiekimai aukšti. Egzamino išlaikymo minimali riba turi būti adekvati, parodanti mokinio įgytas bazines žinias. Minimalūs reikalavimai negali būti ribojantys ar pertekliniai“, – pranešime cituojamas švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.

„Mūsų siūloma 25 taškų išlaikymo riba atitinka tarptautinį minimalų pasiekimų patikrinimo išlaikymo standartą, tai nėra kartelės nuleidimas, o moksliškai pagrįstas pagrindinių gebėjimų įrodymas“, – teigė jis.

Pasak švietimo ministrės Ramintos Popovienės, projekcija pagal šių metų egzaminų rezultatų duomenis rodo, jog jei išlaikymo kartelė toliau liks 35 taškai, yra labai didelė tikimybė, kad „pasikartos šių metų scenarijus“.

„Remiantis labiausiai tikėtinu scenarijumi, kuris modeliuojamas pagal brandos egzaminų pirmos dalies rezultatus, kai kurių valstybinių brandos egzaminų, pavyzdžiui, biologijos, istorijos, matematikos A kurso, gali neišlaikyti per 20 proc. abiturientų, o matematikos B kurso valstybinio brandos egzamino – net daugiau nei du trečdaliai laikančiųjų“, – ministerijos išplatintame komentare teigė R. Popovienė.

Mūsų siūloma 25 taškų išlaikymo riba atitinka tarptautinį minimalų pasiekimų patikrinimo išlaikymo standartą, tai nėra kartelės nuleidimas, o moksliškai pagrįstas pagrindinių gebėjimų įrodymas.

Jos teigimu, nustačius 25 taškų egzamino išlaikymo ribą, situacija taptų artimesnė rezultatams, buvusiems iki 2024 metų reformos.

Padidinti lengvesnių užduočių skaičių užuot koregavus išlaikymo kartelę, anot ministrės, nėra galima, nes brandos egzaminai Lietuvoje vertina tik III–IV gimnazinės klasės ugdymo turinį, o ne visą mokyklinį kursą. Šis pokytis įvyko atnaujinus ugdymo programas.

„Paprastai kalbant, skirtingai nei anksčiau, užduočių rengėjai negali į egzamino turinį įdėti 9–10 klasių kurso klausimų, tai yra, lengvesnių užduočių. O 11–12 klasės ugdymo turinys yra tikrai sudėtingas“, – teigė R. Popovienė.

„Maža to, akivaizdu, kad tokia sistema nematuoja abiturientų brandos, taigi, net neatspindi valstybinių brandos egzaminų esminės idėjos. Mes sutinkame, kad tai yra problema, diskutuojame, ieškome būdų, kaip sustyguoti užduočių kokybę ir jų sudėtingumo lygį, tačiau akivaizdu, kad greitai to pakeisti neturime galimybių“, – sakė ji.

Daugiau lankstumo egzaminų organizavimo sistemoje

Pasak ministerijos, pratęsus egzaminų pasirinkimo laiką iki vasario vidurio, siūloma įvesti viešą elektroninę sistemą kandidatų VBE pasirinkimams stebėti ir pasirinktoms VBE įvedimo klaidoms taisyti.

Tokiu būdu patys III–IV gimnazijos klasių mokiniai galės pasitikrinti, ar mokykla nesuklydo ir juos užregistravo į pasirinktus egzaminus.

Taip pat, anot ŠMSM, būtų suteikiama galimybė VBE laikymą atidėti pakartotinei sesijai mokyklos vadovo įsakymu dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, kai abiturientui tuo pačiu metu, kaip ir vykstanti pagrindinė sesija, tenka laikyti stojamąjį egzaminą užsienio aukštojoje mokykloje.

Iki šiol nukelti egzaminą į pakartotinę sesiją buvo galima tik dėl ligos ar artimo žmogaus netekties.

Ministerijos teigimu, perlaikyti VBE I dalį galėtų tik tie abiturientai, kurie praėjusiais metais mokydamiesi III gimnazijos klasėje negalėjo to padaryti dėl mokyklų klaidų, tai yra, mokykla nebuvo užregistravusi į egzamino perlaikymą.

Be to, siūloma leisti neišlaikymo atveju tais pačiais metais perlaikyti ne tik lietuvių kalbos ir literatūros A arba B lygio egzaminą, bet ir matematikos. Neišlaikiusieji A lygiu lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos, galės pasirinkti, kokiu lygiu – A arba B – norės perlaikyti.

Iki šiol tais pačiais metais perlaikyti mokiniai galėjo tik neišlaikytą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, nes jis yra vienintelis privalomas egzaminas mokyklai baigti.

Ministerija siūlo ir aiškiau apibrėžti egzaminų vertinimo komitetų kompetencijų ribas, didinti reikalavimus, o kartu ir pagalbą egzaminų vertintojams, užduočių recenzentams ir rengėjams.

Pastariesiems Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) organizuos specializuotus vietinius ir tarptautinius mokymus.

NŠA prieš kiekvieną egzaminą informuos mokyklas apie reikalavimus kompiuterių parametrams, padės mokykloms pasitikrinti egzaminams paruošto kompiuterio kokybę, teigiama pranešime.

Taip pat, kad mokiniai užduotis atliktų sąžiningai, į kompiuterius įdiegiama programinė įranga, ribojanti galimybes naudotis pašaline informacija.

Siūlo profesinėse mokyklose mokyti tik lietuvių kalba, užsieniečiams – pereinamasis laikotarpis

ŠMSM siūlo, kad profesinėse mokyklose kvalifikacija būtų įgyjama mokantis tik lietuvių kalba, o užsieniečiams būtų taikomas pereinamasis laikotarpis.

Ministerijos parengtiems Profesinio mokymo įstatymo pakeitimams pritarė trečiadienį Vyriausybė, jiems dar turės pritarti Seimas.

„Imigracijos procesai, pokyčiai darbo rinkoje lemia tai, kad Lietuvoje auga atvykusiųjų skaičius. Pastebime atvejų, kai profesinio mokymo teikėjai, prisitaikydami prie užsieniečių mokinių poreikių, profesinį mokymą organizuoja užsienio kalba. Sudarydami geresnes galimybes užsieniečiams mokytis lietuvių kalba, paskatintume sklandesnę jų integraciją į darbo rinką ir mūsų visuomenę“, – pranešime cituojama ministrė Raminta Popovienė.

Nuo kitų metų metų griežtėja valstybinės kalbos reikalavimai užsieniečiams, dirbantiesiems paslaugų sektoriuje ir pardavinėjantiems prekes, todėl, ministrės teigimu, profesinis mokymas lietuvių kalba taip pat atlieptų šiuos pokyčius.

Mokiniams užsieniečiams, nemokantiems lietuvių kalbos, būtų užtikrinama galimybė pereinamuoju laikotarpiu mokytis dvikalbiu būdu – lietuvių kalba ir kita kalba – kad iki kvalifikacijos suteikimo profesinis mokymas būtų vykdomas lietuviškai.

Užsieniečiams, besimokantiems pagal tęstinio profesinio mokymo programas, tai yra siekiantiems patobulinti pirmąją kvalifikaciją arba įgyti papildomą kvalifikaciją, profesinis mokymas galėtų būti vykdomas lietuvių kalba arba taikant dvikalbį mokymą.

Pasak ŠMSM, 2025–2026 mokslo metais pirmąją kvalifikaciją Lietuvoje siekia įgyti beveik 800 užsieniečių.