Plačiau apie tai pasakojo „Gijų“ Infrastruktūros komandos vadovas Andrius Agintas.
– Ar Vilniaus šilumos tinklai gali nustatyti, kiek mūsų kambariuose bus karšti radiatoriai?
– Mes to nedarome ir negalime reguliuoti klientų pastatų šilumos įrenginių. Kitaip tariant, kiekvienas pastatas turi šilumos punktą, per kurį šilumos tinklais patiekta šilumos energija yra perduodama į pastatą. Tačiau šilumos punktas, kaip įrenginys, sukurtas tam, kad per jį būtų tiekiamas šildymas pastate esančioms patalpoms – į radiatorius arba į šildymo sistemą. Per jį taip pat ruošiama karštas vanduo pastate, kur klientai juo naudojasi.
– Kaip per šalčius atrodo darbuotojų darbas ir patys vamzdžiai? Kokia temperatūra yra tiekiama, kai vamzdžiai neužšąla arba neužverda?
– Jei lauko temperatūra siekia iki 10 laipsnių šalčio, šilumą gaminame su aštuoniais šilumos gamintojais ir savo gamybos įrenginiais, kur termofikacinio vandens temperatūra siekia 97 laipsnius šilumos. Tačiau jei lauke temperatūra yra 25 laipsniai šalčio, termofikacinio vandens temperatūra turi siekti apie 114 laipsnių šilumos. Vanduo magistraliniais ir skirstomaisiais tinklais Vilniuje nukeliauja iki, pavyzdžiui, 7 tūkst. pastatų. Pastatuose šilumos energija yra suvartojama šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Vadinasi, pas mus termofikatas atgal grįžta jau atvėsęs. Jį mes vėl šilumos gamybos įrenginiuose pakeliame iki nustatytos temperatūros ir vėl tiekiame klientams.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Ar šie šalčiai yra iššūkis termofikatui?
– Užvirti sistema gali ar ne, tačiau tam yra priemonės, kaip reguliuojami kiti parametrai, t. y. slėgis, debitas ir kiti. Mano supratimu, kiekvienas šilumos tiekėjas, ypač šiais metais, yra pasiruošęs. Mūsų tinklo valdymo komanda ne tik prognozuoja savaitei ir mėnesiams į priekį, kiek galimai reikėtų pagaminti šilumos energijos ir kokios temperatūros bus reikalingos suformuoti tinkle, bet taip pat kiekvieną dieną stebi paros temperatūros pokyčius.
Naujausi komentarai