Ką politikai kalba prie valdžios dalybų stalo? Iki šiol visuomenei tai buvo tabu. Keiksmai, anekdotinės situacijos, kietos aukščiausių šalies postų dalybos, ministerijų mainai lyg turguje. Taip derasi būsimoji valdančioji koalicija.

"Vilniaus diena" gavo slaptą spalio 29 d. 16 val. derybų raundo įrašą. Šiose derybose dalyvavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Andrius Kubilius, jo pavaduotoja Rasa Juknevičienė, Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis, jo pavaduotojas Gintaras Steponavičius, Tautos prisikėlimo partijos vadovas Arūnas Valinskas ir Liberalų ir centro sąjungos derybininkai Algis Čaplikas ir Žilvinas Šilgalis.

Viešumo baimė

Prieš derybų pradžią Seimo rūmų Prezidento salėje buvo susirinkę tik Tautos prisikėlimo partijos (TPP) atstovai. Netrukus į salę įėjo Liberalų sąjūdžio (LS) atstovas G.Steponavičius. Užsimezgė pokalbis, ką apie derybas rašo žurnalistai.

G.Steponavičius: – Bloku čia jau, k... (keiksmažodis) išvadino. (Žiniasklaida pranešė, kad TPP ir LS sutarė derybose dalyvauti susivieniję į vieną bloką.)

A.Valinskas: – Tegul jie vadina kaip nori. Nekomentuokim. Problema yra tai, kad reikia biškelį pasakyti griežtai konservatoriams, kad nedalintų interviu, nes jau parašyti straipsniai ryškiai yra iš jų išėję. Tu skaitei?

G.Steponavičius: – O ką?
A.Valinskas: – Tipo visos ministerijos jau padalintos, tiktai kyla klausimas dėl Seimo pirmininko. Tai tu intervo nedavei, mes išvis nedavėm. Toks variantas, kad... nuuuu... apie ką kalba?

Į salę įeina LS lyderis E.Masiulis. A.Valinskas puola jo kamantinėti.

A.Valinskas: – Užrakink. Šita, ėėė... jūs intervo nedavėt?

G.Steponavičius: – Kam?

A.Valinskas: – Nu, spaudai, apskritai? Tai reikėtų pasakyti šiaip jau visų trijų šiaip jau nuomonę, nes ryškiai iš konservų išėjęs yra straipsnis.

E.Masiulis: – Apie ką čia?

A.Valinskas: – Tipo dėl ministerijų jau susitarta, dabar jau kyla klausimai dėl Seimo pirmininko.

Į pokalbį įsijungia salėje pasirodę liberalcentristų derybininkai A.Čaplikas ir Ž.Šilgalis.

A.Čaplikas: – Tai jie dar iki derybų ten prirašė visko. Žiūrėkit, Arūnai, žiūrėkit. Mes išėjom iš kabineto pas žurnalistus. Kodėl mes jus palikom? Ką jiems rašyti? Kad jūs čia deratės tarpusavyje... Kaip čia išėjo – mes išėjom su konservatoriais, jus palikom.

A.Valinskas: – Šneka buvo apie tai, kad ministerijos jau padalintos...

A.Nedzinsko pergalės paslaptis

Salėje pasirodo pavėlavusi konservatorių atstovė Rasa Juknevičienė. Pokalbis pakrypsta į rinkimų netikėtumus. R.Juknevičienė ir A.Valinskas pradeda diskutuoti apie jų partijų kandidatų dvikovas. Pirmiausia – apie TPP kandidatę Panevėžyje Arūnę Stirblytę, kuri tame mieste netikėtai įveikė konservatorių atstovą Vidmantą Urboną.

A.Valinskas: – Tiesiog būdavo va taip va – fjūūūt... (Nusišvilpė.) Vieną rodė – buvo jūsų Urbonas, mūsų Stirblytė, tai biuletenis sugadintas, aišku, buvo, tai: "Arūne, tavęs dar nepažįstam, o tu, Vidmantai, plauk ir plauk. (Juokas.)

R.Juknevičienė: – Bet jūsų tos Arūnės iš tikrųjų niekas nepažįsta, ji turbūt atvažiavus net nebuvo...

A.Valinskas: – Buvo buvo... Buvo! Vieną kartą.

A.Juknevičienė: – Vieną kartą buvo, tą žinau...
(Triukšmas.)

A.Valinskas: – ...iškėlė bokalą ir liko virtuali...

Tačiau pokalbio dalyviams labiau rūpėjo staigmena Alytuje, kur TPP atstovas dainininkas Antanas Nedzinskas netikėtai įveikė konservatorių Seimo narį Vidmantą Žiemelį.

G.Steponavičius: – O Antanas tai dirbo ten?

A.Valinskas: – Antanas kaip dėjo, tai visus ir nunešė! Aš pats mačiau, buvau porąkart nuvažiavęs ten.

Kažkas: – Jis gi ten vietinis...

A.Valinskas: – Taip, nuo Miklusėnų. Bet, kaip matyti iškart, – sako, pas mus vienintelis toks amerikoniškas tipas: baltas šlipsas, raudonas toks visas, eina per turgų, visiems "laba diena, kaip gyvenat, tai dar geriau gyvensit! (Juokas, triukšmas.)

Kažkas: – Tai jis taip ėjo, ane?
A.Valinskas: – Šeštadienį, kai buvau, nereklamavau, nes reklama uždrausta, bet mačiau – šlipsas ant kaklo, du paršeliai po pažasčia, kvykia... po turgų vaikšto kaip ūkininkas... (Juokas.)

G.Steponavičius: – Kūrybiškai atsinešė... Ar amerikietiškai?

A.Valinskas: – Jis ten, žinok, žmogus...

G.Steponavičius: – Antanas Obama... (Juokas.)

Sudėtinga aritmetika

Pagaliau į salę įžengia gerokai pavėlavęs konservatorių lyderis Andrius Kubilius. Juokai pamažu rimsta, prasideda kalba apie postus. Rytą vykusiose derybose buvo sutarta, kad konservatoriai gauna premjero ir septynių ministrų postus, liberalų ir TPP blokas – Seimo pirmininko ir penkių ministrų kėdes, o liberalcentristai – dvi ministerijas. Tačiau po pietų paaiškėjo, kad šie susitarimai nebuvo tvirti.

A.Kubilius: – Gal tada bandom judėt. Kas tada iš jūsų ką pasako?

E.Masiulis: – Mes buvome padarę pertrauką, tarpusavyje šnekėjomės. Iš esmės mūsų siūlymas dėl Seimo pirmininko ir septynių ministrų bloko buvo pateiktas toks, kad liberalcentristai imtų vieną ministrą, gaunant Seimo pirmininko pirmąjį pavaduotoją, tada iš mūsų bloko geresnius komitetus Seime. Buvo atsakymas "ne" iš liberalcentristų. Netinka jiems tokios sąlygos. Iš esmės dabar reikia, na, pauzės. Ir manau, prie šio klausimo galime grįžti rytoj.

G.Steponavičius: – Vienas dalykas, ką mes, dvi partijos, bebendraujančios tarpusavyje, supratom. Liberalų sąjūdis suprato, kad Arūno Valinsko nusiteikimas eiti į Seimo pirmininkus yra gana rimtas...

A.Kubilius: – Tai mes iš esmės grįžtame prie bazinių dalykų. Mes prieš tai išsiaiškinome ir sutarėme vieną labai svarbų reikalą, kad proporcijos buvo labai paprastai ir aiškiai sudėstytos. Mes – premjeras ir septyni ministrai, kaip sakant, su nuolaidom, iš keturiolikos. Kita pusė – Seimo pirmininkas ir septyni ministrai. Ir ta pusė pasidalins taip, kad liberalcentristams du ministrai, o čia yra Seimo pirmininkas ir penki ministrai. Lyg ir buvo aiškiai susiklostę visi skaičiai. Dabar, pasirodo, aš nesuprantu problemos. Jeigu bandoma šitam viduje jūsų bloko, sakysim, vietoj Arūno Valinsko rinkti jūsų atstovą, jūs liekat be ministro. Nu, tokia yra aritmetika. Kadangi šitaip neišsisprendžiam, tai grįžtam atgal, reiškia, Arūnas ima tada tą Seimo pirmininką, kažkas iš Arūno paima...

Ne visi postai daug verti

Paaiškėjus, kad A.Valinsko partija nenori atsisakyti Seimo pirmininko kėdės, imama svarstyti galimybė, kad šis postas rotacijos būdu pirmiausia atitektų liberalams, o vėliau būtų atiduotas TPP.

A.Kubilius: – Jeigu yra bandoma daryti šitaip, tai aš sakau, yra kaip yra, bet yra šitaip. Nu, aš dabar bandau suvokti tą, ką išsiskaičiavau iš pradžių...

E.Masiulis: – Ištraukimo...

A.Kubilius: – Ne. Jo, kad ištraukiam ir kad įvyksta, reiškia, šita rotacija ir ji išsprendžia problemą. Kad jūs liekat prie savo ministrų, rotuoja tik Seimo pirmininkas. Palaukit, tai grįžtam atgal – kai įvyksta pasikeitimas Seimo pirmininko į ministrus ir yra skaičiuojama, reiškia, kaina Seimo pirmininko su ministrais, tai aš nelabai įsivaizduoju, kaip tada jūs šitą logiką... (Kažkas kosti, nesigirdi.) Tai jūs turit tada galvot. Nes tada lieka vienintelis variantas šitai pusei, kad jūs turite savo kandidatą į Seimo pirmininkus. Ar Arūnas, ar kas nors. Kitaip, reiškia, atiminėsit, reiškia, iš kiekvieno po du ministrus.

A.Valinskas: – Mes lygiai taip pat galvojam, kad tada ministrų lieka... Taip, mums reikia susėsti ir susidėlioti dėl tų skaičių. Mes nekvestionuojam, reiškia, paties matematinio modelio. Mums reikia susidėlioti ir rytoj pateikti.

Ž.Šilgalis: – Jeigu mes pirmą derybų dieną sutarėm dėl skaičių, irgi yra šis tas ir yra pajudėjimas į priekį. Tai jau kažkokia žinia. Ir antras dalykas, ką šiandien supratau labai aiškiai, kad jūsų partija, žmonės galvoja, jiems pagal dydį priklauso Seimo pirmininkas ir jie labai aiškiai pasako, kad Seimo pirmininkas bus jų.

A.Valinskas: – Taip.

Ž.Šilgalis: – Teisingai supratau? Tai viskas, tai reikia toliau susitarti, kam kokia ministerija priklauso.

A.Čaplikas: – Aš turiu patikslint dėl jūsų pasiūlymą. Jūs kai pasiūlėt, kad įmanoma, kad Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas. Šitas turi būti sprendžiama kartu su seiminiu failu. Mes sakome, kad tai jau Seimo dalybos, visi Seimo pirmininko pavaduotojai, o pirmojo pavaduotojo pliusas yra tiktai tai, kad jis gauna 150 litų daugiau (šurmulys) ir Seimo pirmininkui nereikia rašyti kiekvienąkart popierių, kai išvažiuoja. Tai nėra kaži kokia vertybė.

Kaip dalijamos ministerijos

Vėliau derybininkai ima tartis, kam kokios ministerijos atiteks.

A.Čaplikas: – Tai kaip sutariam? Rytoj pradedam nuo protokolo. Pirmiausia visi atneša atsakymus. Tada pradedame dirbti ir per konkrečias ministerijas? Apšnekėję ministerijas eisim prie komitetų.

E.Masiulis: – Liberalų ir centro sąjunga, kur čia yra tie pliusiukai – kultūros ir vidaus? Jūs užsifiksuojat jau šiandien?

A.Čaplikas: – Hipotetiškai mes sakome, kad lieka tie du, tai galbūt lieka ir kiti du.

A.Kubilius: – Jūs turit, reiškia, po vieną reforminę ministeriją, kur laužot galvą, kaip pravest reformą, turit po vieną ministeriją, reiškia, didelių darbų. Ir dar, reiškia, dar teisingumas. Jum lieka viena didelių reformų, didelių darbų, reiškia, vidaus reikalai ir kultūra jūsų atsakomybėje.

A.Valinskas: – Cha, didelių darbų...

A.Kubilius: – Taip.

A.Čaplikas: – Galim perleist...

A.Valinskas: – Tai riebale maudysimės?
(Triukšmas, šurmulys.)

A.Čaplikas: – To tai mes neduosim...

A.Kubilius: – Tai ką? Tada gal...?

A.Čaplikas: – Nors, galit kas nors paimti...

Vakar paaiškėjo, kad Kultūros ministeriją iš liberalcentristų paėmė A.Valinskas.

Pastaba: Įrašo išklotinė spausdinama sutrumpinta. Derybų dalyvių kalba netaisyta.