Statistikos departamento paskelbti duomenys rodo, kad policijos pareigūnų mažėja kelerius metus iš eilės. Praėjusiais metais Lietuvoje dirbo 7 703 angelai sargai: 4 474 vyrai ir 3 229 moterys. 100 tūkst. gyventojų teko 275 pareigūnai. 2020-aisiais Lietuvos gyventojų saugumu rūpinosi 7 849 pareigūnai – 100 tūkst. gyventojų teko 281 pareigūnas. Prieš dešimtmetį, 2012-aisiais, policijos sistemoje dirbo 9 530 pareigūnų: 100 tūkst. gyventojų teko 321 policijos pareigūnas. Kitoks buvo ir lyčių pasiskirstymas: dirbo 6 623 vyrai ir 2 907 moterys.

Saugiausi turėtų jaustis Utenos rajono savivaldybės gyventojai – čia 2021 m. 100 tūkst. gyventojų teko 464 policijos pareigūnai. Vilniuje šis skaičius buvo 261, Kaune – 321, Klaipėdoje – 340 pareigūnų 100 tūkst. gyventojų. Mažiausiai, Statistikos departamento duomenimis, pareigūnų 2021 m. dirbo Vilniaus rajono savivaldybėje – 100 tūkst. gyventojų teko vos 72 policijos pareigūnai. Nedaug atsiliko ir Kauno rajono savivaldybė – čia šis rodiklis siekė 75 pareigūnus 100 tūkst. gyventojų.

Policijos departamentas pripažįsta, kad situacija kelia nerimą. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis teigė, kad didžioji dalis policijos pareigūnų pradėjo dirbti pirmaisiais nepriklausomybės metais. Du dešimtmečius išdirbę pareigūnai gali išeiti į užtarnautą poilsį. Didžioji dalis pareigūnų šia galimybe ir pasinaudoja, nes darbas policijoje sunkus, kupinas pavojų ir įtampos.

„Išdirbę dvidešimt metų didžioji dalis pareigūnų pasitraukia į pensiją, tad galima teigti, kad policijos personalas po truputį sensta. Pareigūnai taip pat skundžiasi dideliu darbo krūviu, nemažais reikalavimais ir per mažu atlyginimu“, – teigė R. Matonis.

Ramūnas Matonis. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Policijos atstovo tvirtinimu, naujai į policijos sistemą atėjusio dirbti pareigūno darbo užmokestis atskaičius darbuotojo mokesčius – apie 900 eurų. Vilniuje jis siekia beveik 1 000 eurų. Šalies neto darbo užmokesčio vidurkis – 1 087 eurai, o Vilniuje – 1 237 eurai.

Be to, pareigūnams yra keliami ir labai aukšti reikalavimai – turi būti pasirengę ne tik fiziškai, bet ir nepriekaištingos reputacijos. Nemaža dalis norinčiųjų negali dirbti policijoje dėl sveikatos problemų.

„Tenka pripažinti, kad jaunimas pastaraisiais metais nelabai noriai renkasi darbą policijoje, nors tarnybos prestižas ir gyventojų pasitikėjimas pakankamai didelis“, – konstatuoja policijos atstovas.

Išdirbę dvidešimt metų didžioji dalis pareigūnų pasitraukia į pensiją, tad galima teigti, kad policijos personalas po truputį sensta. Pareigūnai taip pat skundžiasi dideliu darbo krūviu, nemažais reikalavimais ir per mažu atlyginimu.

R. Matonio teigimu, klaida buvo padaryta tuomet, kai buvo panaikinta policijos akademija. Teko iš naujo kurti pareigūnų rengimo sistemą, kuri po truputį atsigauna. Jaunuosius policijos pareigūnus ruošia dvi įstaigos – Lietuvos policijos mokykla ir Mykolo Romerio universitetas.

„Pareigūnų trūkumas tikrai jaučiamas, labiausiai jų trūksta didžiuosiuose miestuose, ypač – Vilniuje. Tačiau viliamės, kad pareigūnų rengimo sistema įgaus pagreitį“, – sakė R. Matonis.

Nepaisant retėjančių policijos pareigūnų gretų, visuomenės pasitikėjimas policija šovė į neregėtas aukštumas. Pernai net 80 proc. gyventojų teigė pasitikintys policija. Šis rodiklis, palyginti su 2020 m., išaugo 7 procentiniais punktais. Anot R. Matonio, nors policijos pareigūnų skaičius mažėja, tačiau kriminogeninė situacija šalyje gerėja. Iš dalies žmogiškųjų išteklių trūkumo problemą kompensuoja išmaniosios technologijos: nuolat atnaujinamas policijos automobilių parkas, pareigūnai aprūpinami mobilia kompiuterine technika, kelių erelius padeda tramdyti mobilūs greičio matuokliai. Prie saugumo prisideda ir didėjantis vaizdo kamerų tinklas visoje Lietuvoje.

Dar viena svarbi priežastis, kodėl stebimas mažėjantis nusikalstamumas, – visuomenė tampa nepakanti pažeidėjams. Apie įvairius teisės aktų pažeidimus galima pranešti ne tik Bendruoju pagalbos telefonu, bet ir portale www.epolicija.lt. Komunikacijos skyriaus vedėjo teigimu, kasmet pranešimų per šį portalą skaičius tik auga. Pavyzdžiui, 2012-aisiais, kai startavo epolicija.lt, sulaukta 9 086 pranešimų dėl įvairių teisės aktų pažeidimų, o pernai jų būta jau 118 350.

Nors pranešimų apie pažeidimus iš gyventojų skaičiai kiekvienais metais auga, registruotas nusikalstamumas mažėja. Tiesa, stebima, kad ir patys nusikaltimai bei pažeidimai keičiasi – sparčiai daugėja nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje, sukčiavimų. Vis tik pagrindiniai nusikaltimai nesikeičia – vyrauja vagystės, smurtas artimoje aplinkoje. Po truputį gerėja ir nusikaltimų išaiškinamumas. Pavyzdžiui, dar prieš penkerius metus, 2017-aisiais, iš užregistruoto 61 451 nusikaltimo išaiškinta 34 308. Pernai užregistruota 39 718 nusikalstamų veikų, iš kurių 26 513 ištirta.